Meilė, gimusi iš skausmo

Įžanga

Taigi, viskas prasidėjo nuo to, jog aš

atėjusi į šią mokyklą, jaučiausi priimta šiltai, tikrai nesijaučiau kaip naujokė. Bet praėjus keletai savaičių, atsiskleidė tikrieji merginų veidai.

Kiekvieną dieną buvau užgauliojama, mušama už tai, kad buvau truputį stambesnė, neįprastos plaukų spalvos ir begalės kitų neaiškių priežasčių. Matydami tai, klasiokai vaikinai, nieko nedarydavo. Sėdėdami koridoriuose ar klasėse, jie lyg akli nepastebėdavo, kaip yra skriaudžiama nauja panelė atėjusi į jų klasę.

Bet kartą, aš ' pagavau ' vieno iš jų žvilgsnį. Jis buvo tarytum pilnas liūdesio ir pasigailėjimo. Užuojautos ir kartu neapykantos pilnos jo akys, lyg tartų žodžius ' apgailestauju, kad niekuo negaliu tau padėti... '. Tai man sukėlė didelį liūdesį, jog tokiose mokymo įstaigose, vyksta štai tokie šiurpūs dalykai...

Praėjo jau pusė metų nuo mano atvykimo čia, supratimo, jog niekada nerasiu jaukios ir saugios, pagalbos kupinos užuovėjos. Bet aš turiu vilties, jog bent kažkam atsivers akys, ir tas žmogus pamatys tikrąjį pasaulį tarp šio pastato sienų.
( Šios dalies pratęsimo nebus, nebent ši mano 'istorija' sulauks didesnio susidomėjimo. )