Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mr.Styles pov*
Lėktuvui nusileidus Washington Dulles International oro uosto privačiame take, užverčiau nešiojamąjį kompiuterį. Buvo keturios valandos ryto, tad nenuostabu, kad Anastasia buvo kietai įmigusi lėktuvo miegamąjame.
Vos lėktuvo pilotui leidus atsisegti saugos diržus, grakščiai pakilau iš savo sėdimos vietos ir nužingsniavau miegamojo link. Atvėrus duris, mane pasitiko ramiai miegančios merginos vaizdas.
Anastasia buvo apsivilkusi paprastą, melsvos spalvos suknelę siekiančia jos kelius, o tokios pat spalvos plokščiapadžiai bateliai buvo tvarkingai padėti šalia lovos. Rudi, palaidi plaukai išsidraikę ant pagalvės, kėlė man keistą norą prieiti ir juos paglostyti.
Dar kelias akimirkas stebėjau ramiai miegančią Anastasią, bet galiausiai prisiartinau ir nenorėdamas jos žadinti, paėmiau ją ant rankų. Merginos antakiai kiek susiraukė, bet netrukus veidas tapo ramut ramutėlis. Ji priglaudė savo galvą ir rankas man prie krūtinės bei tyliai atsiduso. Mano veide nejučia atsidaro šypsena.
Ta naktis, kurią praleidome nuogi vienas kito glėbyje tarsi kažką pakeitė ne tik mūsų santykiuose, bet ir manyje. Tarsi Ana būtų atrakinusi mano viduje spyną, kuri jau nuo seno buvo tvirtai užrakinta. Nežinau kaip šiai merginai tai pavyko padaryti, bet viskas keičiasi.
Ir tie pokyčiai mane neramina. Verčia susimąstyti.
Atrodo, kad tik nuo tos akimirkos, kai pasirinkau sau į žmonas Anastasią, pradėjau iš tiesų gyventi. Ji mane keičia. Visą mane. Tapau per daug silpnas, nes jausmai pradėjo imti viršų.
O geras valdovas vadovaujasi ne jausmais, bet protu.
Papurtęs galvą, išėjau iš miegamojo. Du apsauginiai stovėjo prie atidarytų lėktuvo durų ir budriai žvalgėsi.
- Adoni, paimk iš miegamojo Anastasios batelius esančius prie lovos. - praeidamas pro juos, paliepiau vyrui nuskusta galva.
- Bus padaryta, sere. - apsauginis akimirksniu dingo man iš akių.
Nusileidęs laiptais žemyn, nužingsniavau prie mūsų laukiančio džipo. Apsauginis atidarė galines dureles, ir man įsėdus, laikant glėbyje miegančią savo sužadėtinę, durelės užsidarė. Po kelių akimirkų grįžo Adonis su Anos bateliais ir sėdo į kitą mašiną su apsaugos komanda.
Aronas tai pat sėdo į keleivio sėdinę šalia vairuotojo, kuris akimirksniu užvedė džipo variklį ir pajudėjo iš vietos.
Stebėdamas ramiai miegančios Anastasios veidą, net nepastebėjau kada ėmė šaudyti. Bet išgirdęs šuvį į džipą, pasukau galvą atgal. Mus sekė trys juodi Audi markės automobiliai. Kelyje nebuvo jokių mašinų, tad jiems lengvą buvo į mus pataikyti.
- Kad per mėšlas!? - garsiai užrėkiau taip pažadindamas Anastasią. - Turėjote pasirūpinti, kad nebūtų uodegos!
Anastasia pov*
Pabudau nuo kažkokio keisto garso. Tarsi kažkas šaudytu į mašiną.
- Harry? - stengdamasi įveikti savo nuovargį, lėtai kilstelėjau savo galvą. Gulėjau tvirtame vaikino glėbyje ir jaučiau koks jo visas kūnas įsitempęs. - Kas...?
- Kažkas vis dėl to susekė mus. - iš Harry lūpų išėjo urzgimas.
- Bet kaip jie sužinojo, kad mes šiandien atskrisime čia?
- Pasirodo pas mus įsiveisė žiurkė. - vaikinas lėtai perkėlė mane ant sėdynės šalia savęs ir kreipėsi į priekyje sėdintį apsauginį. - Kur apsaugos komanda?
- Sere, negaliu su jais susisiekti. Bet paskambinau Gordonui. Apsauga atvyksta. - atsakė apsauginis kai tuo metu vaituotojas atidarė jo pusėje esantį durelių langą. Tuoj pat vyro rankoje atsirado ginklas ir aš jau žinojau ką jis rengiasi daryti.
Pasigirdus dar vienai šūvių bangai, nejučia sucypiau. Harry ranka staiga atsirado ant manosios ir aš pakėliau savo išsigandusias akis į vaikiną. Jo žalios akys degė ryžtu ir dar kažkuo, ko aš negalėjau įskaityti.
- Tu būsi saugi. Niekas tavęs nepalies. Tik per mano lavoną. - tvirtas Harry balsas pasiekė mano ausis. - Aš tau pažadu, Anastasia. - vaikino lūpos prigludo akimirkai prie manųjų, ir tada supratau verkianti. - Atidaryk stogą, Bleikai.
- Harry, ne... - sumykčiojau vaikinui išsitraukus ginklą iš po švarko atlapo. - Tave gali sužeisti!
- Ne pirmas kartas. - atsidarius stogui, Harry užlipo ant sėdynės ir išlindo per angą atsidariuse stoge.
Tą akimirką pasigirdo dar viena šūvių banga ir aš užsimerkusi delnais užsidengiau ausis. Nežinau kiek praėjo laiko, bet aš tik troškau, kad visą tai kuo greičiau baigtusi.
- Velnias! - išgirdau garsiai nusikeikiant Harry. - Baigėsi kulkos!
Atsimerkusi, išvydau, kad jis sėdi šalia manęs, o iš jo peties sunkiasi kraujas.
- Tu sužeistas! Tau reikia medikų pagalbos.
- Ana....
Ir tą akimirką mašina pasviro į šoną ir apsivertė. Spėjau pajusti, kaip Harry rankomis apsivijo mano liemenį, o tada tamsa.
