ₘₒₒₙ, ₁₂:₄₄ₐₘ.

[ \\\ ]

Stiprus vėjas vertė medžių viršūnes linkti tą ganėtinai vėsią pavasario vidurio naktį. Ilgas, rodos nesibaigiantis miškas apsaugojo seną ir apleistą tiltą nuo civilizacijos, tačiau atrodo, jog tai nebuvo pakankama, nes laikrodžiams mušant vėlyvas valandas po transporto priemonės ratais traškėjo žvyras, o pro pravirus langus sklido keiksmai.

Seno, vos važiuojančio automobilio durelės buvo stipriai užtrenktos smulkiam vaikinui išlipus iš transporto priemonės bei žengus kelis, netvirtus žingsnius atgal. Nevaldydamas savo pykčio greitai srūvančio jo venomis jis spyrė į tas pačias, uždarytas dureles bei nesivargindamas jaudintis dėl pasekmių spjovė tiesiai į langą. Deja, vairuotojui ir keletui keleivių, kurie trynėsi galinėse sėdynėse, tai ne itin rūpėjo, nes net nepažvelgę į jauną vaikiną jie greitai nuvažiavo priversdami žvyrą po juodo automobilio padangomis šlaikstytis į šonus ir sukurti ne itin permatomus purvo debesis, su kuriais jie nurūko tolyn net negalvodami apie atsigręžimą atgal.

Praėjus vos keletui akimirkų paliktojo telefonas suvibravo jo kišenėje priversdamas jį nusviesti savo kuprinę kaip galima toliau nuo jo bei grubiai sugrūsti ranką į siaurų ir suplėšytų džinsų kišenę. Sugraibęs savo nedidelį telefoną bei ištraukęs jį jis netruko atrakinti prietaiso ir garsiai nusijuokti prieš sviesdamas jį į netoliese buvusią tilto atbrailą stebėdamas kaip jis atsitrenkia į ją ir nukrenta ant šaltos ir kiek drėgnos žolės leisdamas jam pamatyti suskilusį ekraną. Žodžiai "žvaigždės išseko" vis dar buvo matomi ekrane po Fino vardu.

- Velniop tavo prakeiktus žaidimus.- vaikinas tyliai sumurmėjo po savo nosimi ir vos keldamas kojas patraukė prie savo kuprinės, kuri buvo ištepta tuo pačiu žvyru ir atrodė dar siaubingiau negu prieš tai, kas stebėtinai buvo įmanoma. Pagriebęs ją jis patraukė prie tos pačios atbrailos atsisėsdamas ant kieto ir plataus akmens, kuris tesėsi palei visą tiltą, be didelių pastangų. Pasiguldęs juodą ir kiek suplyšusią kuprinę netoliese, vaikinas drebančiais ir purvinais pirštais suėmė užtrauktuką atitraukdamas vieną iš skyrelių bei ištraukdamas nedidelį buteliuką bei maišelį.- Šunsnukis.- dar vienas keiksmas paliko rausvų plaukų savininko lūpas jam atidarius tą buteliuką ir atitraukus savo megztinio rankovę vien tam, jog atidengti ne itin gražiai atrodančią žaizdą, kuri iš lėto kraujavo ištepdama jo drabužius.

Garsiai atsidusęs ir kiek pasisukęs, jog ryškaus mėnulio šviesa sklistų į jo pusę devyniolikmetis užmerkė akis ir papurškė skysčio ant kraujuojančios vietos negalėdamas suvaldyti ašarų, kurios kiek graužė jo akis dėl stingdančio ir perštinčio skausmo jo visoje rankoje. Vaikinas nesivargino apvalyti viso kraujo ar bent kiek pristabdyti kraujavimą, vietoje to iš maišelio išsitraukdamas gigantišką pleistrą bei atplėšdamas jį.