Night

1.4:Išsigelbėjimas

***Raven akimis***
-Tiesiog, man reikėjo tokios vietos kaip ši. Gyvenimas per daug mane spaudžia iš visų pusių,- vaikinas atsidūsta ir paėmęs akmenuką meta į upę. Nieko neatsakau jam, tiesiog pritariamai linkteliu, nors jis to ir nemato. Nežinau kokia jo situacija, tačiau puikiai suprantu ką reiškia kai gyvenimas slysta iš po kojų.

<...>
Nedrąsiai žengiu mokyklos link įsisukusi į per didelę Harry striukę. Nekenčiu eiti į mokyklą, tačiau tai vis geriau negu sėdėti namie su girtaujančiu tėvu. Pavyksta prasmukti iki klasės ir likti nepastebėtai. Atsisėdu į suolą ir iš maišelio išsitraukiu knygas, kadangi mano kuprinė suplyšo ir šįkart nepataisomai, o naujai pinigų tikrai negausiu. Už dešimties minučių nuskamba skambutis ir į klasę suvirsta likę mokiniai. Jie visi eidami pro mane numeta kelias kandžias replikas. Stengiuosi nepravirkti, kadangi jų žodžiai tikrai skaudina. Netikėtai mintyse šmėsteli Harry balsas iš praejusios nakties: "Turi suprasti, kad tu esi ypatinga". Šie žodžiai kelis sykius pasikartoja mintyse, o tuomet šypsena įsiplieskia mano veide. Tas vaikinas yra mano išsigelbėjimas.

***Harry akimis***
Sėdžiu susiraukęs prie stalo. Nekenčiu tų visų susitikimų su vadyba. Jie kaskart sugalvoja kažką naujo, o aš to nekenčiu. Man pakanka to, kad jau esu gavęs mergišius etiketę, o jie vis kartoja, kad mes turime būti geidžiami. Aš tiesiog noriu dainuoti
-Harry, pastaruoju metu atrodai prislėgtas, o tai visai neseksualu,- jau gal trečią kartą kartoja vadybinis vyrukas
-Aš neesu robotas, negaliu ištisai šypsotis,- pavartau akis nuspręsdamas visą likusį susirinkimo laiką tiesiog patylėti, kadangi jiem visvien nerūpi ką mes bandome pasakyti. Jie ir toliau sako kažkokius nurodymus tačiau aš nebesiklausau kadangi mano mintyse ima skambėti nuostabūs Raven žodžiai: " Tu geras vaikinas Harry, neleisk pasauliui to sugadinti".