Mėgavausi kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu. Buvau tiesiog paskendusi dūmuose. Vėjas sklaidė juos į visas puses ir man buvo taip gera. Buvau visiškai girta, visiškai, negana to buvau dar ir apsirūkiusi. Niekada negalvojau, kad kada nors taip pasielgsiu, bet tas skausmas viduje buvo stipresnis, jis nugalėjo net mane. Tą akimirką buvau rami, apie nieką negalvojau. Visos problemos atrodė tokios menkos.. Ir kodėl aš išvis taip dėl jų išgyvenu? Nusišypsojau, pradėjau kikenti.
- Kokia Tu kvaila, Ebe, - pasakiau sau su šypsena veide. - Viskas juk bus gerai, juk yra taip gerai, tik dar viena cigaretė ir bus dar geriau, - juokdamasi tariau. Nors ir buvau girta, tačiau pajaučiau, kaip kažkas prie manęs artėja.
- Ar visai išprotėjai? - paklausė pažįstamas balsas. Ir tikrai taip, tai buvo rudaakis. Dievaži, kaip Jis mane rado? Jis pastojo man kelią ir visiškai nebijojo būti sušlapęs, nes jau stovėjo vandenyje. Mūsų kūnai jau beveik lietėsi. - Ar girdi ko Tavęs klausiu? - pakartojo pakėlęs toną.
- Velnias.. Tikriausiai niekada nesuprasiu, kaip visada atsirandi, kur mažiausiai tikiuosi Tave išvysti, - atšoviau.
- Ebe, Tu visiškai girta, kodėl taip elgiesi? - jau nusiraminęs atsakė.
- Žinai ką? Pamiršiu Tave, pamatysi. Įrodysiu, kad nesu tokia silpna, kaip galvoji. Tai Tu esi kaltas, kad darau kvailystes, esi kaltas dėl to, kas dabar su manimi vyksta, - pasakiau. Žiūrėjom vienas kitam į akis ir pajaučiau, kaip Meinas bando švelniai mane apkabinti.
- Neliesk manęs, - patraukusi Jo rankas surikau ir šiek tiek susvirduliavau. - Dabar tikrai Tave palieku, - pasakiau. Beprotiškai sukosi galva, nebegalėjau savęs kontroliuoti.
- Niekur Tu neisi, - suėmęs mano ranką piktai pasakė, kai jau ruošiausi eiti.
- Eisiu, eisiu pergulėti su mažiausiai dešimt vaikinų, kad užmirščiau Tave, - atšoviau žiūrėdama į Jo rudas akis.
- Esi mano, - įtūžęs pasakė ir sučiaupė lūpas.
- Esu niekeno, paleisk mane, - pradėjau šaukti ir muistytis.
- Nusiramink, tokios būsenos Tavęs vienos tikrai nepaleisiu, - nepasidavė Meinas. Jis buvo pilnai įsitikinęs, ką daro ir labai savimi pasitikėjo. Staiga sustojau, pasidarė negera.
- Ebe? Ar viskas gerai? - pasiteiravo.
- Man bloga, - atsakiau. Ir iš tikrųjų, galvos svaigimas varė mane iš proto, buvau pasiryžusi surūkyti visą pakelį cigarečių, kad tik pamirščiau svaigulį. Žiūrėjau į žemę ir garsiai alsavau. Po kelių sekundžių pakėlusi galvą pamačiau nukrypusį Meino žvilgsnį. Tokio Jo dar nebuvau mačiusi, Meinas žiūrėjo taip, lyg negalėdamas patikėti, ką mato. Ir tikrai, po kelių sekundžių jau žiūrėjau tokiu pat žvilgsniu.
- Esi sulaikomas, kaip įtariamasis už kelias žmogžudystes, pasikėsinimą nužudyti ir pagrobimą, Meinai Keneri, - piktdžiugiškai pasakė komisaras Berinas Vornas, kuris stovėjo tarp dviejų aukštų vyrų. Negalėjau patikėti, kas vyksta. Visa tai atrodė lyg košmaras. - Patariu nesipriešinti ir nekalbėti be advokato, - perspėjo.
Tie patys aukšti vyrai priėjo prie Meino ir paėmę už parankių patraukė nuo manęs. Meinas bandė priešintis, tačiau nesėkmingai. Po minutės Jis jau stovėjo su antrankiais.
- Neturi jokių įrodymų, - pasakė komisarui. Berinas nusišypsojo.
- Štai pagrindinis Tavo įrodymas, - pasakė ir savo galva parodė į mane. Vienas iš Jo vyrukų priėjo prie manęs ir paėmęs už rankos atvedė prie komisaro.
- Paleisk Ją, Ji čia niekuo dėta, - pradėjo muistytis Meinas ir bandė apginti mane.
- Panele Wein, Jums bus pareikšti kaltinimai už bandymą slapstyti nusikaltėlį, - priėjęs prie manęs pasakė komisaras.
- Tuojau pat paleiskite Jį, - pasakiau.
- Važiuosite su mumis į nuovadą, - nekreipęs dėmesio į mano žodžius pasakė.
- Niekur aš nevažiuosiu, - atšoviau. Tą akimirką jaučiausi blaiviai, kaip niekada, supratau viską, kas vyksta aplinkui.
- Uždėkite Jai antrankius, - paliepė.
- Negalite taip elgtis, - slėpdama rankas pasakiau. Deja, bet Jie buvo stipresni ir užlaužę mano rankas pasiekė savo. Iš skausmo susiriečiau ir pravirkau.
- Idiotai, sušikti nevispročiai, palikite Ją ramybėje, bauskite mane, Ji nekalta, - pradėjo šaukti Meinas ir priešintis matydamas, kaip kankinuosi.
Policininkams buvo visai visvien į viską, ką sakome. Jie nuvedė Mus į atskiras mašinas ir išvažiavo.
YOU ARE READING
Šviesa Tamsoje
RomanceJis sustabdė savo mašiną netoli manęs ir pradėjo bėgti paskui mane. Artėjo vis greičiau ir greičiau, kol paėmė mane už rankos ir parvertė ant žemės. - Jei dabar būtų mano valia, žinai ką Tau padaryčiau? - piktu balsu paklausė. Net žodžiais sunku ap...