Never give up ✔

62-Tu pyksti?

-Nori pasėdėti lauke?-Zack po kurio laiko pasiūlė.
-Kaip tai lauke? Ant žolės ar kur?-Paklausiau. Rausvas juodaplaukio lūpas paliko tylus juokas, jis nieko man neatsakydamas suėmė mano delną į savo ir per galines duris, nusitempė mane į lauką. Kur netoli tvoros, lyg specialiai paslėpta nuo mano kambario lango, stovėjo pavėsinė. Vienas jos šonas, buvo uždengtas šviesiomis lentomis, o kitas vis dar plikas. Kiaurai perpučiamas vėjo. Viduje taip pat stovėjo staliukas, kurio kojos buvo išraižytos žvaigždėmis, saulėmis ir kitokiais raštais. Prie stalo stovėjo kelios kėdės, šį kartą ne iš medienos.
-Kada spėjai..?-Paklausiau Zack. Nors daug kartų nebuvau galiniame juodaplaukio kieme, buvau tikra, kad šios pavėsinės nebuvau mačiusi.
-Tą mėnesį, kai mane ignoravai. Tai buvo laiko praleidimas, tik dabar šiek tiek sustojau su darbais.-Juodaplaukis atsisėdo ant vienos iš kėdžių, o mane pasisodino ant savo kelių. Jis rankomis apsivijo mano liemenį ir jo pirštų galiukai, lyg visai netyčia atsirado ant mano šlaunų. Dar labiau paerzindamas Zack patrynė nosies galiuką į mano kaklą.
-Užbaigsi?-Stengiausi susikaupti. Juodaplaukis tikrai darė man įtaką savo nekaltais prisilietimais. Jau vien ta mintis, kad mudu glaudžiamės taip arti vienas kito, mane įaudrino.
-Taip, turėčiau. Manai verta?-Padėjo savo galvą mano kaklo įlinkyje. Jo pirštai sukrutėjo, jis perbraukė mano šlaunį.
-Hm..Taip. Tikrai šauni vieta.-Tyliai sumurmėjau.-Nežinojau, kad tu toks talentingas.-Nusistebėjau. Zack vėl iškvėpė orą man į kaklą. Šį kartą aš šiek tiek pasukau galvą, kad galėčiau pažiūrėti į jo tobulą veidą.
-Semas man padėjo.- Juodaplaukio žvilgsnis trumpam susitiko su mano ir jo pirštai vėl perbraukė mano šlaunį. Tik šį kartą jie pamažu kilo atgal, tada vėl pirmyn. Jo rankos jau buvo beveik palindusios po mano suknele ir aš su nekantrumu laukiau, kas nutiks, net gi sulaikiusi kvapą.
Iki akimirkos kai jos telefonas suskambo. Zack riebiai nusikeikęs išsitraukė mobilųjį iš džinsų kišenės. Stojausi eiti, tačiau jis sugrąžino mane į vietą, ant jo kelių, ir viena ranka apsivijo mano liemenį.
-Klausau.-Pabučiavo mano kaktą. Aš šyptelėjau jam.-Mmm..Taip. Puiku. Pasirūpinkit tuo. Jei kas nutiks noriu iš karto žinoti.-Jis pagaliau pabaigė pokalbį ir apdovanojo mane mažu bučiniu.-Nepyk, tie idiotai nežino, kaip dirbti savo darbą.
-Viskas gerai.-Trūktelėjau pečiais. Dabar kai aš gyvenu pas jį mes turime marias laiko.-Semas tikrai geras tavo draugas, tiesa?-Žvilgtelėjusi į stalo kojas paklausiau. Zack nusekė mano žvilgsnį ir tvirčiau prispaudė mane prie savęs.
-Taip. Jis nuo pat pradžių, kai dar neturėjau nieko, buvo su manimi.-Sumurmėjo.
-Kaip judu susipažinote?-Domėjausi toliau. Zack tyliai sukikeno, kai aš patogiau susiraičiau jo glėbyje.
-Klube.-Tyliai atsakė Zack. Aš kilstelėjau galvą, tuo pačiu viena ranka pasiremdama į jo krūtinę, kurią taip begėdiškai norėjau apnuoginti.
-Klube? O ten ką veikei?-Zack tyliai krenkštelėjo. Atrodo, kad, kaip ir aš, nujautė, kad pokalbis krypsta bloga puse.
-Na žinai...Šiaip buvom.. Pasilinksminti.-Aš prisimerkiau.
-Dėl merginų?-Nors balsas išliko ramus, viduje atsirado kažkoks nepatogumo jausmas.
-Taip.-Zack pirštais patrynė mano krumplius. Ko aš galėjau tikėtis? Kad jis bus šventuolis ir susilaikys nuo sekso? Jau net gi mokyklos laikais žinojau, kas jis yra iškrypęs. Tai normalu. Tik nesuprantu, kodėl dėl to jaučiuosi, taip nejaukiai.
-O su Selina?-Vis tiek išdrįsau paklausti. Zack pabučiavo mano skruostą.
-Su ja niekada nebuvo nieko.-Paaiškino jis. Aš atsidusau ir pagaliau šyptelėjau.-O kaip tu? Kaip tavo reikalai su vaikinais?-Zack puikiai nusuko temą nuo savęs.. Link pusės, kurios aš vengiau. Aš tyliai atsidusau.
-Nieko, nebūdavo. Daugiau, ką esu padariusi, tai pasibučiavusi su Railiu. Išskyrus vieną kartą. Tada gerai pašėlau ir viskas gavosi savaime.-Tyliai pasakiau ir laukiau juodaplaukio reakcijos. Jis vos matomai susiraukė.
-Gerai.-Lėtai pasakė. Aš prisimerkiau. Juodaplaukis pasuko veidą ir jis tiesiogine prasme paskendo šešėlyje. Aš pabučiavau juodaplaukio kaklą ir jis pagaliau grįžo į 'gyvenimą'. Jis atsisuko į mane, o tada lėtai paglostė mano plaukus.
-Ar daug būdavo tų merginų?-Zack sukando žandikaulį. Jam net nereikėjo atsakyti, aš iš karto supratau, kad nemažai.
-Normaliai.-Tyliai sumurmėjo jis ir nukreipė žvilgsnį.
-O kada paskutinį kartą tai darei?-Zack nusijuokė nuo sakinio galo.
-Geriau nesigilink.-Pabučiavo mano skruostą.
-Bet man įdomu.-Suzyziau. Zack atsiduso.
-Ar tai svarbu?-Pirštais patrynė mano delno linijas.-Manau, daug svarbiau dabartis nei praeitis.-Pavarčiau akis.
-Tu kažką slepi?-Prisimerkiau. Zack vyptelėjo.
-Tu labai greitai prisigalvoji..-Nubraukė plaukų sruogą nuo mano veido. Žinoma, kai aš neturėjau tiek santykių, jam nėra ko jaudintis. Papūčiau lūpas ir nusisukau nuo jo.-Mažute, pyksti?
-Ne..-Papurčiau galvą.
-Koks buvo pirmas tavo kartas?-Paklausiau jo. Zack užvertė galvą į viršų. Greičiausiai suprato, kad nuo šios temos neišsisuks. Šiuo atveju man tikrai nestinga smalsumo.
-Paprastas.-Trūktelėjo pečiais.
-Su kuo? Ar pažinojau ją?-Toliau domėjausi. Jis pavartė akis.
-Nieko nebuvo, nes aš impotentas.-Pikčiau pasakė ir mano veidas ištįso.
-Ką?-Nežinau kodėl, taučiau nepernešiau šios minties.
-Juokauju.-Jis pradėjo juoktis, o aš lengviau atsipūčiau.-Būtum mačiusi savo išraišką.
-Aš tik sutrikau.-Gyniausi. Zack nusijuokė.
-Aš irgi taip sakyčiau.-Su ranka kumštelėjau į jo petį ir jis pagaliau šiek tiek nurimo.
-Taigi, kas buvo ta mergina?-Toliau domėjausi. Zack atsiduso. Nesuprantu, kodėl jis taip vengia šios temos.
-Nepažįsti.-Trūktelėjo pečiais ir vėl nusuko akis.
-Zack.-Sušnypščiau. Jis atsiduso.
-Džesika.-Pagaliau pripažino ir mano žandikaulis ištįso iki žemės. Kas galėjo pagalvoti, kad jo pirmas kartas, buvo su buvusia mano geriausia drauge, kuri dar tyčiojosi iš manęs. Nežinau kodėl, bet man pasidarė liūdna. Turbūt todėl, kad aš niekada neturėjau tikrų draugų. Visada viena. Atsikėliau nuo Zack ir atsisėdau į kėdę prieš. Galvą užverčiau į viršų, o akis užmerkiau.
-Mėja, tu pyksti?-Zack padėjo savo ranką ant mano delno, kuris ilsėjosi ant stalo.
-Ne, tiesiog tai netikėta. -Trūktelėjau pečiais.-Tik nesuprantu, kodėl su ja.. Negalėjai išsirinkti tokios, kuri nebūtų buvusi mano draugė?-Atsimerkiau ir pažvelgiau į šiek tiek susirūpinusį judaplaukio veidą.
-Mes tiesiog prisigėrėm.. Ir tada aš dar nesuvokiau, kad tu man patinki.-Susiraukiau. Ką gi, Džesika gavo viską, o kai jis sustojo ties manimi, geriau nusprendė išvykti.
-Aš einu į kambarį.-Tyliai sumurmėjau.
-Mėja...-Zack numykė ir pačiupo mano riešą į savo.
-Ką?-Išspaudžiau dirbtinę šypseną.
-Tu juk žinai, kad tai buvo seniai.-Jis pavartė akis.
-Žinau.-Aš irgi pavarčiau savąsias.-Leisk man eiti.-Sušnypščiau.
-Pykti dėl to vaikiška..-Pikčiau sumurmėjo jis ir paleido mano ranką.
-Aš nepykstu.-Ramiai pasakiau. Zack atsisėdo į savo vietą ir kilstelėjo antakius.
-Tada pasakyk man kas yra?
-Man tiesiog liūdna, kad turėjau tokią draugę, kaip ji. O dabar leisk man pabūti vienai.-Sumurmėjau. Juodaplaukis tik atsiduso ir nutilo. Palikau jį ten vieną, o pati įsitasiau kambaryje, tiesiai prieš langą. Stebėjau jį ir galvojau apie mudu.

Kas skaitė ST žino, kas ta Džesika :D
Šiaip kiek žinau greitu metu mano kompiuterį sutvarkys, tai aš labai happy dabar ^^