¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Jis buvo pasikeitęs. Ir ne tik. Zayn juodi it anglis plaukai buvo trumpesni kaip paskutinı kartą jį mačiau, bet vis tiek jam tobulai tiko. Raumeningas kūnas atrodė dar didesnis ir pavojingesnis, o rudos akys tiesiog prikaustė vietoj.
Gulėjau lovoje ir neįstengiau pajudinti nė vieno savo kūno raumenėlio. Atrodė, net kūnas atsijungė.
Staiga mane užplūdo laimės alimirką. Akyse suspindo ašaros ir aš ištiesiau savo rankas vaikino link.
Zayn įveikęs mus skiriantį atstumą, atsisėdo ant lovos ir čiupo mane į glėbį. Raumeningos rankos apsivijo mano liemenį, o aš savo veidą paslėpiau jo krūtinėje. Tyliai sukūkčiojau, nes žinojau, kad esant Zayn šalia, man nieko nenutiks.
- Kaip... kaip tu mane radai? - virpančiu balsu paklausiau ir pakėliau savo akis į rudaakį vaikiną.
Vaikiną, kurį kažkada mylėjau...
Ši mintis nemaloniai suspaudė širdį, bet aš tai įgnoravau. Nebuvo tos keistos traukos, kurią jusdavau vos šiam juodaplaukiui prisilietus prie manęs. Nes mano širdis jau nebepriklauso jam. Tikriausiai niekada ir nepriklausė.
Zayn buvo mano pirmasis vaikinas, su kuriuo leisdavau laiką. Žinoma, mūsų pasimatymai vykdavo paslapčiomis, tik Gaby apie tai žinojo ir saugojo šią paslaptį.
Tai buvo jaudinanti patirtis, nes buvo uždrausta. Bet pasirodo, taip ir liko.
Tikriausiai Zayn aš nemylėjau. Tai buvo susižavėjimas ar kažkad panašaus.
Ne taip, kaip Harry. Aš myliu jį. Nors akivaizdu, kad ta meilė nėra abipusė.
- Tu esi čia, nes mano dėdė man atgabeno tave čia. - prabilo Zayn. - Juk sakiau, kad grįšiu pas tave, Ana. Ir tapsi mano žmona. Niekieno kito.
- Ką? - suakmenėjau vaikino glėbyje. - Ne. Aš negaliu. Taip neteisinga.
- Mieloji, viskas bus gerai. Tu esi saugi. Daugiau tas monstras tavęs nepalies.
- Zayn, viskas ne taip, kaip tu galvoji...
- Greitai jo valdžiai bus galas, Ana. Jau labai greitai.
Jis kalba apie Harry!
- Paaiškink. Tu mane gązdini. - norėjau atsitraukti nuo vaikino, bet jo rankos to neleido padaryti. - Paleisk mane.
Man visiškai to nesitikėjus, Zayn pasilenkė arčiau manęs ir lūpomis prigludo prie manųjų. Akimirką sustingau. O vaikinas vis spaudėsi arčiau manęs.
- Ne! - sušukau šeip ne taip atsitraukusi.
Zayn rudos akys susmigo į mane ir tai, ką aš pamačiau jose, man visiškai nepatiko. Jo rankos dar labiau suspaudė mano liemenį ir aš aiktelėjau. Skausmas užliejo mano kūną, o galva vėl ėmė svaigti.
- Tu miegojai su tuo kalės vaiku! - garsiai surėkė Zayn, o veidas buvo perkreiptas pykčio bei pasišlykštėjimo. Akivaizdaus pasišlykštėjimo manimi. - Gali nieko nesakyti, Anastasia. Ir taip viskas aišku. O aš maniau, kad tu geresnė. Bet pasirodo, esi tik dar viena kekšė to šunsnukio lovoje!
- Zayn, man skauda! - vaikinui dar labiau suspaudus mane savo glėbyje, darėsi vis sunkiau kvėpuoti.
- Taip ir turi būti, mieloji. - paskutinį žodį jis spjaute išspjovė. - Esi šliundra. Daugiau nieko. Tad su tavimi taip ir reikia elgtis.
- Ką? - sumykčiojau stengdamasi išsivaduoti iš Zayn glėbio. Išsigandau. Toks vaikino elgiasys mane gązdino. Bet jam stipriai sugniaužus mano plaukus kumštyje, surikau. - Zayn! Ką tu darai!?
- Elgiuosi kaip tinkas. - rudos vaikino akys perbėgo mano kūnu. - Įdomu, kas po šiais drabužiais...
- Ne! - suklykiau, kaip Zayn kita ranka suplėšė mano palaidinę. - Prašau, nedaryk to!
- Nes bijai, kad vėliau Styles tavęs nenorės? - sukikeno vaikinas. - Nesijaudink, būsiu švelnus.
