Never give up ✔

75 -Sugadintas pasimatymas.

(Po kelių dienų )

-Labas rytas..-Pasisveikinau su juodaplaukiu. Jis kažką gamino.
-Labas.-Mirktelėjo.
-Primeni namų šeimininkę.-Pasišaipiau ir atsisėdau ant kietos kėdės. Kadangi ji nebuvo labai patogi, pasikišau vieną savo koją po savimi.
-Ką padarysi, kai namie vien vyrai..-Peiliu supjaustė morkas, o tada vieną iš jų suvalgė.
Tik po, kurio laiko supratau, ką jis pasakė.
-Zack!-Suzyziau. Jis iškėlė rankas, lyg pasiduodamas.-Jei neturėčiau krūtinės galėtum taip sakyti.-Tyliai sumurmėjau, nesitikėdama, kad jis išgirs.
-Na gal kelis centimetrus ir didesni už mano.-Jis pakilnojo antakius.
Nesiskundžiau savo biustu, bet po jo žodžių pasijaučiau nesmagiai. Turbūt tai pastebėjo ir juodaplaukis dėl mano rūškanos išraiškos.
-Aš juokauju.-Jis suskubo aiškintis.
-Nenorėk, kad aš pradėčiau kalbėti apie tavo kelnių turinį.
-Nebūtų, ką blogo pasakyti.-Trūktelėjo pečiais.
-O tu tikra savimyla.-Pavarčiau akis.
-Kartais.-Sukikeno ir nubraukė plaukus nuo kaktos.
Šiandien jis akivaizdžiai buvo geresnės nuotaikos. Galbūt dėl to, kad šiandien pasimatymas. Vis dar nežinau, ką jis sugalvojo.
-Skanaus.-Lėkštė atsirado prieš mano veidą.
Suėmiau šakutę ir jau ketinau paragauti jo šedevro, tačiau mano telefonas mane sustabdė.
-Mėja,-Aleksė kreipėsi į mane praktiškai žliumbdama. Zack suraukė savo vešlius antakius.
-Kas nutiko?
-Gali atvažiuoti į areštinę? Semas susimušė su Luke, kai mus užtiko.
Atsistojau iš savo vietos ir spausdama telefoną prie ausies, nuėjau iki savo kambario, o ten iš spintos išsitraukiau kelis naujus rūbus.
-Gerai, greitai būsiu.-Sumurmėjau. Aleksė pabaigė pokalbį, o aš greitai persirengiau.
-Kas nutiko?-Pasirodo, Zack mane atsekė iki kambario.
-Semas ir Aleksė  areštinėje.
-Ką?-Jis susiraukė.-Einu persirengti.-Sumurmėjo.
Kadangi nusprendžiau nesidažyti, po kelių minučių stovėjau prie durų ir mindžikuodama laukiau Zack.
-Na aš jiems..-Jis burbuliuodamas nusileido į apačią. Juodaplaukis nebuvo daug persirengęs, tik sportines kelnes pakeitė į plėšytus džinsus, o megztinį į odinę striukę.
-Neburbėk.-Apsimoviau batus. Jis pasiėmė mašinos raktelius nuo stalo ir nieko man neatsakė.

Nusekiau jį iki mašinos ir vėliau prie puolicijos nuovados ir joje, nepratariau nei žodžio. Zack iškart nuėjo  pasiteirauti apie tuos 'nusikaltėlius'.

-Aš už jį nemokėsiu.-Traukdamas pinigę sumurmėjo.
-Kas yra?-Paklausiau.
-Aš nemokėsiu už Luke.-Norėjosi pasiginčyti, bet patylėjau. Iš jo žvilgsnio matėsi, kad jis net nebūtų leidęsis į kalbas.
Netrukus pastebėjom ir ateinančius 'Didvyrius'. Aleksė buvo nusikriokusi, Semas subraižytas, su mėlyne akyje, prakirstu antakiu ir lūpa.  Greičiausiai gindama Luke, Aleksė puolė Semą.
Zack atsiduso.
Iš pradžių nieko nesakė, kol neišėjome.
-Paaiškinkit, kas nutiko?-Sustojo prie savo mašinos. Arba man tik pasirodė arba jo veidas pasidarė baltesnis, nei įprastai.
-Tiesiog sužinojau, kad ji bendrauja su Luke.-Zack nebuvo labai laimingas tuo atžvilgiu, tad pritarė Semui ir ėmė kamantinėti Aleksę.
-Nepulkit jos.-Pamačiusi nusibaudusį Aleksės veidą sušnabždėjau.
Tada prasidėjo dar viena diskusija, kurią drąsiai galiu vadinti barniu.
-Kaip jūs susipažinot?-Pasidomėjo juodauplaukis.
-Ar gerai jautiesi?-Susiraukusi paklausiau. Jis atrodė tikrai prastai.
-Taip.-Patikino.
-Na, kavinėje..-Aleksė numykė.
-Ką tu veikei kavinėje viena?-Semas suburbėjo ir piktai pažiūrėjo į sesę.
-Aš buvau su Mėja.-Po šviesiaplaukės žodžių supratau, kad neišsisuksiu.
-Luke atėjo pasisveikinti su manimi.-Tyliai ir nemaloniai nusijuokiau. Zack akimirksniu susiraukė.
-Jūs bendraujat?-Atsisuko į mane.
-Ne..-Numykiau ir patempiau lūpą.
-Tai kokio velnio jis atėjo su tavimi pasisveikinti?
-Nu nepradėk.-Ranka užsidengiau veidą.-Jis juk dabar kabina Aleksę, ne mane.
-Mes važiuojam namo. Aptarsim tą jos bičą..-Semas čiupo Aleksę už rankos, kol Zack tuo tarp akimis svaidė žaibus.
-Lipk į mašiną.-Netikėtai apsisuko.
Dūsaudama ir burbėdama įsitaisiau kėdėje. Likusį kelią iki namų, abu pratylėjome.

-Nejau dabar pyksi?-Maudamasi batus paklausiau. Juodaplaukis atsiduso ir numetė raktus ant stalo.
-Aš nepykstu.-Atsisuko. Jo veidas buvo tikrai pabalęs.-Aš tik jaučiuosi nekaip..-Pridūrė.
-Kodėl nesakei?-Užsipuoliau jį. O aš visą laiką galvojau, kad kažkas ne taip..
-Aš.-Jis nutilo ir pridėjo ranką prie lūpų.-Mane pykina.-Akimirksniu nulėkė į viršų.

-38, 5..-Numykiau paėmusi į rankas Zack termometrą.
Kol aš priverčiau jį pasimuoti temperatūrą užtrukau gerą pusvalandį.
Juodaplaukis, kaip mažas vaikas įsitikinęs, kad kiti negali jo matyti silpno, kaip jis sako.
Vaistinėlėje suradau vaistų nuo temperatūros ir sutaisiusi aviečių arbatos nunešiau ją juodaplaukiui.
Jis gurkštelėjo arbatos ir nurijęs tabletę nustūmė puodelį nuo savęs.
-Palauk.-Nuėmiau jau sušilusį skuduriuką nuo jo kaktos.
Po kelių minučių grįžau.
-Miegosi?-Pridėjau šaltą skuduriuką prie jo kaktos. Juodaplaukis apsivijo savo kūną antklode ir įsisupo į ją.
-Aha.-Kimiai atsakė ir užmerkė akis.
Iš stalčiaus išsitraukiau knygą ir įsitaisiau lovoje, šalia juodaplaukio.
-Tu eik į kitą kambarį. Nenoriu tavęs užkrėsti arba trukdyti, kai eisiu vemti..-Atsiduso.
-Neisiu. Kažkam juk reikia tave prižiūrėti.-Supratęs, kad neketinu niekur eiti jis nusisuko.
-Atleisk...-Kimiai sumurmėjo.
-Už ką?- Pasimečiau.
-Sugadintą pasimatymą.-Po jo žodžių tyliai nusijuokiau.
-Tavo sveikata man daug svarbiau, nei tas pasimatymas.-Suburbėjau.
-Jei dabar nesirgčiau išbučiuočiau tave.-Jis nusijuokė. Pasilenkusi pakštelėjau į jo skruostą.
-Miegok.-Nusijuokiau, o jis daugiau nieko neatsakė.
Tik po kurio laiko sugebėjau atsiversti knygą, kuri šiuo metu manęs visai nedomino. Mintys sukosi prie pastarųjų mėnesių, kurie buvo patys geriausi mano gyvenime. Viskas prasidėjo nuo tos akimirkos, kai mano gyvenime pasirodė juodaplaukis ir ištraukė mane iš svaigalų gniaužtų. Jo dėka, aš pagaliau pamačiau priežastį, kodėl turėčiau gyventi toliau, paleidau mamą, suvokiau, kad galiu pasiekt daugiau. Nepaisant pipirų, kurių kartais užbarsto likimas, viskas susiklostė tikrai gerai. Nesigailiu nei vienos sekundės, kurią jau išvaisčiau, jei nebūtų jų, dabar viskas būtų kitaip...Galbūt dabar būčiau kitame pasaulio kampe, tačiau vieniša ir nelaiminga... Galbūt net mano tėtis nebūtų sutikęs Reičelės?  Galbūt.. Tik galbūt.

Ryte pabudau su smarkiu pilvo skausmu. Tad jau po kelių sekundžių klūpėjau prieš klozetą.
-Namuose du ligoniai ir nei vieno gydytojo.-Juodaplaukis  pasirodė tarpduryje.
-Nejuokinga.-Suburbėjau ir nubraukiau plaukus nuo kaktos. Greičiausiai, užsikrėčiau.
-O gal kažkam rytinis pykinimas?
-Zack!-Surėkiau ant jo ir jis pradėjo juoktis dar garsiau.
-Nepyk, mažyte. Kadangi aš jaučiuosi geriau, šiandien aš slaugysiu tave.-Meiliai nusišypsojo.

Nepaisant koks jis yra, aš jį vis tiek myliu..

PABAIGA

Sveikos,

Pirmiausia,  noriu atsiprašyti, kad neįkėliau dalies  vakar. Antra, atleiskit, kad neužbaigiau istorijos su kulminacija ar kažkokia įvykių atomazga. Užbaigiau, kaip paprastą dalį, bet eh. Trečia, atleiskit už klaidas, kai pradėjau rašyti telefonu mažiau pastebiu tokius dalykus.
Ketvirta, pradėdama šią istoriją nenorėjau vien romantikos, tad ji tikrai nėra viena iš įdomiausių. Pagrindinė mano idėja buvo, apie Mėjos susitaikymą su mamos mirtimi ir tada galutiniu baigimu su svaigalais. Tuo ir turėjo baigtis istorija, maždaug 45 dalyje. Todėl labai dėkoju toms, kurios išlikote su manimi, skaitėte ir komentavote. Labai jus myliu!❤ Tikiuosi nepabėgsite, greitu metus mano profilyje atsiras naujų darbelių. Deja, jau nebe
fanfic.

---

Kadangi nenoriu, kad kiti pagalvotų, kad vienus skaitytojus vertinu labiau( o taip tikrai  nėra), rašau žemiau :D
Asmeniškai noriu padėkoti:
1. klaudiukas  Tau atitenka pirmoji padėka, nes tu nežinau jau kelintoje mano istorijoje apsireiški ir drąsini mane savo komentarais.  Labai labai ačiū tau už palaikymą💜
2.VEST1NA Šį kartą vieta nesvarbi. Nuo tada, kai su trenksmu atsiradai, tavo komentarų sulaukiu vos ne kiekvienoje dalyje. Labai labai ačiū tau💙
3. @miss_ironija Tavęs niekaip neina užtag'inti, bet vis tiek tikiuosi, kad pamatysi. Labai labai ačiū tau, už tavo nuoširdžius, o kartais, net linksmus komentarus 💚

Galėčiau vardinti ir daugiau merginų, puikiai pamenu visus komentuojančius, bet šį kartą užteks ir šių (: