Never say never - Lietuviška fanfiction.

50 DALIS

-Tu ką, rimtai? - nustebusiu balsu paklausė Jade.

-Taip, rimtų rimčiausiai. - Atsakiau ir pradėjau sukioti savo apyrankę.

- Ėj, mes šitaip nesitarėm. Juk neprivalai su juo bendrauti ir jis nebelys prie tavęs, aš pažadu. -Pasakė Jade tyliai man į ausį, kai priėjo prie manęs.

- Gerai jau. - Pasakiau ir atsistojusi ėjau link išėjimo. Kai praėjau pro durų staktą, Ian perbraukė pirštų galiukais mano rankas.

- Neliesk manęs!- šūktelėjau ir atsigręžusi stengiausi nežiūrėti į jį. Man jis kelia tik šleikštulį ir tai yra baisu.

Išėjome į kiemą ir Ian privažiavo su savo juodos spalvos automobiliu.

- Damos,- pasakė Ian išlipęs ,atidarė mums dureles ir mes įlipome į mašiną. Aš atsisėdau gale, o Jade sėdosi į priekį. Bet aš labai džiaugiausi dėl to, nes nenorėjau būti arti to iškrypėlio, kurio galvoje turbūt kiekvieną dieną vyksta tik stichinės nelaimės, nieko daugiau. Tačiau, kad ir kaip juo šlykštėčiausi, negalėjau suprasti to, kad tas vaikinas vieną sekundę būna tikras džentelmenas, o kitą jis nemalonus ir kažkoks keistas. Tikiuosi, kad nereiks su juo dažnai matytis ir kalbėtis, nes jis man neatrodo geras ar toks, su kuriuo aš galėčiau laisvai bendrauti. Tačiau taip, pripažinsiu- jis tikrai žavus.

Netrukus privažiavome didelį brolijos namą iš kurio sklido garsi muzika, o žmonių buvo apstu visur. Ir tiesą sakant, aš pirmą kartą esu tokiame vakarėlyje, o ne klube, kaip dažniausiai. O apie tokius vakarėlius, kaip čia, aš visuomet buvau nusiteikusi labai blogai, nes vien alkoholis ar dar kitos svaigiosios medžiagos, man niekuomet nepatiko ir nepatiks. Juk tai blogai.

Išlipome iš mašinos ir nuėjome į namą iš kurio ir sklido ta tranki muzika. Ian, tik įėjęs į namą, dingo iš mūsų akiračio. "Turbūt jau spėjo susimedžioti kokią nekaltą gražuolę merginą tik atėjęs ir jau turbūt glamonėjasi kur nors nuošaliau su ja."- pagalvojau mintyse ir net nusijuokiau nuo tokių savo minčių.

- Um.. aš einu mums paimti gėrimo, o tu pabūk čia ir niekur neik.- pasakė Jade, o aš tik linktelėjau jai pritardama. Netrukus likau viena. Pasijaučiau kiek nejaukiai, nes nieko, be Jade's ir to iškrypėlio Ian'o čia nepažįstu.

Neužilgo prie manęs priėjo šviesių plaukų vaikinas. Jis buvo arba girtas, arba kažko vartojęs. Negalėjau suprasti, nes jo nerišli kalba buvo sunkiai suprantama.

- Ahm tik pažiūrėk į save, tu tikra gražuolė. - Sumurmėjo tyliai sau po nosimi vaikinas

- Aha, bet gal tu geriau skrisk iš čia. - Pasakiau ir trenkiau jam į rankas, kai jos atsidūrė ant mano sėdmenų. Tačiau tai jam buvo nė motais, jis pradėjo mane liesti ir tai buvo, turbūt, pats šlykščiausias jausmas.

- Dink! - pasakiau griežtai ir trenkiau jam antausį. Ir regis vaikinas mane suprato, tad pasišalino.

'Tpfuuu.. ramybė' - pasakiau sau mintyse ir toliau laukiau Jade's. O ji tikrai užtruko.

- Emile! - išgirdau kažką šaukiant mano vardą. Atsisukusi pamačiau Ian'ą.

- Regis tave paliko. - Nusijuokė Ian ir priėjo arti manęs.

- Regis tau vaidenasi. - pasakiau šaltai.

- Aš manau, kad mes blogai pradėjome savo pažintį. Manau reikia visa tai atnaujinti. - Pasakė Ian ir pakėlė savo antakius.

- o aš kitaip manau. - Pasakiau ir nusisukau nuo jo.

- Ėj.- pasakė Ian ir pirštų galiukais švelniai atsuko mano smakrą, taip man teko žiūrėti į jį.