Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
Anastasia pov*
Balta. Aplink mane vien balta spalva.
Baltos sienos. Baltas stalas. Balti patalai. Balta vaza. Baltos užuolaidos.
Viskas balta.
Neramiai žvalgiausi po ligoninės palatą ir viduje kirbėjo nerimas. Nors turėčiau jausti palengvėjimą ir džiaugsmą.
Bet to nejaučiu. Manęs vis neapleidžia mintis, kad dar ne viskas baigta.
Kažkaip per daug lengvą.
Na, gal per apsurdiškai pasakyta... Juk vos prieš keletą valandų nesudegiau tame rūsyje kartu su Harry ir tais dvejais vyrais.
Galvojant apie tai, kas galėjo įvykti, nejučiomis suvirpėjau. Gerklėje vis dar jaučiu kartų dūmų skonį.
Juk galėjau mirti, jei ne Harry ir jo apsaugos komanda.
Jie atvyko manęs gelbėti, nors pats Harry buvo sužeistas. Rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų mane iš tų bepročių gniaužtų.
Bet kur gi per gaisrą dingo Zayn ir jo bendrininkai?
Gana, Ana! Nustok galvoti apie tai. Visi esate gyvi, nors šiek tiek ir aplamdyti. Turi džiaugtis, kad pavyko išnešti ne visai sveiką kailį iš to pragaro. O savo busuvį vaikiną palik Harry. Jis su juo susitvarkys. Tylus balselis tūnantis manyje nenurimo.
Šį kartą jam turiu pritari. Man reikia atsipalaiduoti ir kiek pailsėti.
Dabar esu saugi.
Mr.Styles pov*
- Man nereikia jūsų sušiktų pamokslų! - rėkiau ant pagyvenusio vyriškio baltu daktaro chalatu. - Tiesiog vėl susiūkite tą prakeiktą žaizdą ir viskas!
- Bet , sere... - akivaizdu, kad mano pakeltas balso tonas jo neįbaugino. - Turime atlikti pakartotinus tyrimus ir tik tada paaiškęs ar petys dar rimčiau nesužeistas, nei buvo prieš tai. Galėjo trūkti...
- Man tai nerūpi, po galais! - vos tvardžiausi. Norėjau kuo skubiau eiti pas savo sužadėtinę į palatą ir pažiūrėti ar jai viskas gerai. Pastarąsias kelias valandas su Morganu bandėme susekti tą šunsnukį Collins ir jo bendrininkus. Tik dabar turėjau akimirką apsilankyti pas gerąjį daktarėlį, kad sutvarkytų mano petį. - Tiesiog vykdykite kaip jums liepiu, nes kitaip tikrai užmušiu! Tyrimai palauks!
Vyro veidas akimirksniu persimainė ir jis linktelėjo.
Po dešimties, kiek skausmingų minučių, daktaras susiuvo, sutvarstė žaizdą ir pasišalino. Nejuokais jį įbauginau.
Atsidusęs, delnu persibraukiau sau per veidą ir atsostojau nuo kėdės. Ir tai mano kūnui akivaiždžiai nepatiko. Buvau pavargęs. Tiksliau - išsekęs. Visi rūpesčiai užgriuvo ant mano galvos vienu metu.
Tarsi visi priešai, kaip susitarę ėmė pulti iš visų pusių.
Bet dar bus lauko poilsiui. Dabar reikia susiimti ir eiti pas Anastasią. Ji turi matyti mane stiprų, o ne pervargusį ir silpną.
Išėjęs iš kabineto, pasukau liftų link. Įlipęs į vieną iš jų, paspaudžiau skaičių "3" ir laukiau kada ši metalo dėžė pajudės.
Po keletos akimirkų išlipau iš lifto ir staiga mano ausis pasiekė garsus riksmas.
Anastasia.
Tekinas pasileidau koridoriumi link savo sužadėtinės palatos. Nedvėjodamas išsitraukiau šalto metalo ginklą iš už savo kelnių juosmens ir įsiveržiau į palatą.
- Traukis nuo mano sužadėtinės! - ginklą nutaikiau į juodaplaukį vaikiną, kuris stovėjo prie atdaro lango.
Jo veidas buvo kiek tamsesnės spalvos nei būdinga amerikiečiams, rudos neapykantos bei pasišlykštėjimo akys nukreiptos į mane. Buvo aukštas ir raumeningas.
Vaikinas viena ranka laikė Anastasią priešais save it skydą, o kitoje - ginklą nukreiptą jai į galvą.
Merginos skruostais ir pupos riedėjo ašaros. Veidas perbalęs bei išsigandęs. Ji visa drebėjo ir vos pastovėjo ant kojų. Jos kūną dengė tik šlykštūs ligoninės marškiniai.
Manyje sukilo dar didesnis piktis. Vos tvardžiausi nešokęs ant to pusgalvio ir neužmušęs jo plikomis rankomis.
Ramiai.... Anai gręsia didelis pavojus.
- Ką gi, ką gi... Didysis Styles pasirodė. - juodaplaukio veide švietė panieka. - Na, mažyte, dabar spektaklis gali prasidėti.
- Patrauk nuo mano sužadėtinės savo šlykščias rankas. - žengdamas arčiau jų, suurzgiau.
- Harry... - Anastasios lūpos virpėdamos ištarė mano vardą.
- Viskas bus gerai. - nenuleidau nuo juodaplaukio akių.
- Ak, kokia jaudinanti akimirka! - nusikvatojo vaikinas. Bet jo veidas akimirksniu persimainė. - Tiesiog šlykštu klausytis jūsų apgailėtinų kalbų. Ši šliundra keliaus į pragarą kaip ir tu!
Garsus šūvis nuaidėjo palatoje.
- Į pragarą keliausi tik tu.
Vaikino kūnas be jokių gyvybės ženklų dunkstelėjo ant palatos grindų. Iš jo kaktoje esančios skylės pasipylė kraujas ir nudažė baltas palatos grindis raudonai.
- Harry... - sukūkčiojo Ana ir aš čiupau ją bekrentančią ant šaltų palatos grindų, į savo glėbį.
- Ššš.... - nešdamas ją iš palatos, glaudžiau kuo arčiau savęs. - Dabar tu su manimi. Saugi. Viskas baigta.
- Aš... aš... - Ana tyliai sukūkčiojo man į krūtinę vis dar negalėdama nusiraminti.
Įlipau į liftą laikydamas savo glėbyje merginą.
- Pažvelk į mane. - Vos metalinėms lifto durims užsidarius, švelniai ištariau.
Ašarotos akys pažvelgė į mane ir aš viena ranka laikydamas merginą savo glėbyje, kita pagloščiau jai skruostą.
- Myliu tave, Anastasia.
Jos akys akimirksniu išsiplėtė. Tarsi negalėdama patikėti mano žodžiaus Ana žvelgė į mane, bet po akimirkos jos akys prisipildė ašarų.
Anastasia apsivijo savo smulkiomis rankomis mano kaklą ir prigludo lūpomis prie manųjų.
