Dar viena mano užbaigta istoriją, su kuria man tenka atsisveikinti. Esu be galo dėkinga visiems savo skaitytojams, be kurių ši istoriją nebūtų pasiekusi tiek daug. Visi jūsų VOTE, komentarai man tikrai reiškia labai daug.
AČIŪ JUMS, KAD SKAITĖTE ŠIĄ ISTORIJĄ, BUVOTE NUO PAT PRADŽIŲ IR, KAD IR KAIP RETAI KĖLIAU DALIS, KURIOSE TIKRAI NESTIGO KLAIDŲ, NENUSTOJOTE SKAITYTI.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Po dvejų metų...
Anastasia pov*
Už lango lėtai krenta snaigės. Kiekviena iš jų balta spalva puošia medžius, pastatų stogus, kelius. Vėjas vos pastebimai judina medžių šakas, bet snaigės tarsi prilipusios prie jų ir nei viena nedrįsta nukristi žemyn.
Saulė vis greičiau leižiasi už debesų ir jos spinduliai kas akimirką nykstą man iš akių. Žvelgiu pro langą į šį žiemos stebuklą ir nejučia savo kairės rankos delną priglaudžiu prie jau spėjusio išsipūsti pilvo.
Taip greitai bėga laikas. Net nespėsi mirktelėti ir viskas, kas buvo bloga, pasikeičia į gerą. Visos mano išverktos ašaros atrodo, tarsi slogus praeities prisiminimas. Jų tarsi kaip nebūta.
- Viskas gerai? – lango atspindyje išvydau Harry vilkintį vienu iš savo juodų, trijų dalių kostiumų.
Rudose vyro garbanose greitai tirpo snaigės, o paraudę nuo šalčio skruostai ir spindinčios žalios akys su meile žvelgė į mane.
- Taip. – nusišypsojau Harry atspindžiui lange. – Tik ji šiek tiek nerimsta.
Vyras keliais, dideliais žingsniais perėjo mus skiriančius metrus ir atsistojo už manęs. Jo dideli, kiek vėsūs delnai prigludo prie mano iškilusio pilvo. Harry vienas delnas uždengė manąjį ir mano kūnu nusirito šilumos banga. Kuo aiškiausiai jutau tvirtą vyro kūną prigludusį prie manojo ir aš užmerkusi akis atrėmiau savo galvą jam į petį.
- Ar tu laimingas, Harry?
- Tu padarei mane laimingiausiu šunsnukiu šiame pasaulyje. – pajutau vyro minkštas lūpas sau ant skruosto. – Esi vienintelis žmogus, vienintėlė moteris, kuri išdrįso prasibrauti iki pat mano širdies, Anastasia. Tu sugriovei mano užtvaras ir apnuoginai mane priešais save. Visada mylėsiu tave ir mūsų vaikus, kūriuos tu man padovanosi. Tu esi man viskas. Mano daugiau.
