Odė Mėnuliui

29 8 6
                                    

Aukštose padangėse sapnų
Jau daros neramu.
Dėl mėnulio stiprių kerų
Užmigti niekaip negaliu.
Tačiau pagaliau aš jaučiu
Tą prarastą save,
Plakant širdį jau girdžiu -
Tikiuos tai vyksta ne sapne.

Anksčiau maniau,
Kad mėnulis mano priešas,
O dabar supratau -
Man pagalbos ranką ištiesus
Pagaliau atsigavau,
Tikiuos nebedingsiu daugiau
Ir jo spinduliai šviesūs
Įsiskverbs į mano galvą:
Tegu pilnatis mane valdo,
Nes pagaliau atsigavau,
Meilę žodžiui pajutau;
Pradėjau garbinti mėnulį,
Kuris šiąnakt tyliai budi
Ir saugo mano pilną galvą
Nuo egzistencinės tuštybės,
Nuo pasaulinės kvailybės
Ir nuo tikrosios realybės.

Mėnulio šokį šoku,
Kurį neseniai išmokau
Ir džiaugiuosi, kad pagaliau
Iš tikrovės pančių ištrūkau.

Let's Talk About NothingHikayelerin yaşadığı yer. Şimdi keşfedin