O kas jei tai meilė_H.S (short)

3

**Harry pov**

Bet, tai buvo tikrai ne ji. Nors labai tikėjausi ją išvysti, tuomet būčiau nusivežęs ją kur nors.

- Priimsi?,-kreipėsi Liam.

- Taip. Šok į sėdynę.

Jam įsėdus atsibastė ir kiti trys. Tad jau esame penkiese ir yra pilnas ekipažas.

- Kur važiuojam? - užklausė Louis ir laikė įbedęs akis.

- A vat čia jau aš nuspręsiu.-šaltai atkirtau.

- Pats ir nesiūlau, juk tik pasiteiravau. Ir išvis pasidarei kažkoks nesukalbamas. Kas tau? Gal šiandien pmsas.

- Tuoj, aš tau duosiu pmsą, tai ilgai atsiminsi, kai liksi praretėjusiais dantimis.

- Raminatės.-sudrausmino Liam. – Šeimyninius santykius išsiaiškinsit vėliau.

Niall išgirdęs paskutinius Liam'o ištartus žodžius kvatojosi užvertęs galvą.

- O aš žinau, kas jam yra.-subambėjo Zayn'as.

- Nu. Ir kas, sakyk greičiau.-paragino jį Lou.

- Harry įsimylėjo.

Zaynui jau antrą kart šiandien pakartojus jog esu įsimylėjęs nuo tų žodžių vyrė kraujas ir norėjosi atjungt rudaakį. Bet po šimts, juk jis mano draugas.

Tad muštis nevalia, juk kumščiai nėra geriausias problemos sprendimo būdas. O be to - tai tiesa myliu Kateriną. Ją pamilau iš pirmo žvilgsnio, jau tą naktį vakarėlyje.

Bet visviena draugas su juodų plaukų kupeta erzino. Visko gali būt jei dar kartą paminėtų tą patį, gal net ir ligoninėj atsirastų.

Ir taip jis pakartojo jau trečią sykį, nes Louis jo atklausė. Mano kairė ranka neatlaikė ir dėjo smarkų smūgį į Zayn žandikaulį.

- Daunas.-sušuko rudaakis, laikydamasis už žandikaulio. – O, kas jei sulaužei, nes žvėriškai skauda.

- Įsikalk į savo daužtą galvą ir nekartok daugiau. Po šimts.

- Ko nekartot?

- Neapsimesk kvailiu, Zayn. Ir nekartok jog aš įsimylėjęs. Mane tai erzina.

- Atvėsk, jautruoli. O be to ji man patinka. Tokia ledinė šiandien. Gundantis užpakaliukas ir iššovusi daili krūtinė. Aš ją noriu išdulkint jog apsvaigus ji..

- Pakaks, Zy. Arba raminies arba metu lauk iš savo mašinos. Ir neatsižvelgsiu į tai jog esame draugai nuo mažų dienų.-pertraukęs bei neleidęs visko išsakyt šukaliojau ir vos tvardžiausi jam netrenkęs dar kartą. Mane jau siutina jo buvimas ir įkyrūs išsidirbinėjimai. – Žinai ką, neateisiu į tavo vakarėlį.

- Bet jei sugalvosi užsukt, tai esi maloniai laukiamas.-kalbėjo vaikinas bei bandė būti malonus.

Tiesiog išlipau iš mašinos ir trenkęs durimis nupėdinau prie upės, nes maniau bent taip galėsiu nurimt. Ir po keleto minučių prie manęs atlėkusi apsivijo mano kaklą Evelyn, mano buvusioji.

Ir ji pradėjo bučiuoti ir lyg tyčia tą akimirką pasirodė kažkoks vaikinas. Ir jis priėjęs pradėjo savo tiradą:

- Ji mano. Nelįsk kol snukio neišmaliau.

- Ar aš lindau. Ji pati korėsi ant kaklo.

- Kur jau ne. Nereiškia jog ji tavo buvusi ir dar turi kokių teisių į ją.-toliau bambėjo plačių pečių, su auskaru liežuvyje bei tvirto kūno sudėjimo aukštas vyriškis.