- Emile, čia tikrai tu! Dieve, kad tu žinotum kaip aš tavęs pasiilgau.- pasakė Harry ir jau norėjo mane pabučiuoti, tačiau aš greit atsitraukiau, net nespėjus jo lūpom prisiliesti prie manjųjų.
- Tu rimtai!?- piktai paklausiau.- nejau manai, kad tai, ką kalbėjau telefonu buvo suvaidinta ir visa tai nieko nereiškia?- pradėjau rėkti ant jo ir taip prikausčiau aplinkinių dėmesį.
- Aš…aš nežinau. – Harry pasimetė ir tai matėsi.- Gal galime pasikalbėti. Daugiau nieko nenoriu, tik pasikalbėti su tavimi. Aš prašau.- pradėjo prašyti Harry ir tai atrodė iš tiesų keista ir tuo pačiu juokinga, tačiau aš nenoriu su juo kalbėtis. Visiškai.
- Nemanau, kad tai gera mintis ir aš turiu eiti.- bandžiau pasprukti nuo jo, nuo mano praeities, nuo visko, kas buvo ankščiau.
- Tik leisk man viską paaiškinti ir vėliau pati galėsi nuspręsti ką toliau daryti. –pasakė Harry.
- Gerai. Aiškink.- pasakiau.
- Gal galime išeiti į lauką ar kažkur nuošaliau?- paklausė Harry.
- Tai einam, nes aš neturiu daug laiko ir man reikia susirasti Ian.- pasakiau jam ir jis tarsi sustingo.- kas?- paklausiau.
- Kas tas Ian?
- Draugas, o kas?- piktai atsakiau.
- Draugas? Tu atvažiavai su kažkuo čia ir man nieko apie tai nesakei?- Harry pakėlė balso toną.
- Atsiprašau!? Aš tau turėjau kažką sakyti, kai tu, vos gavęs laisvą minutę bėgi pas kitas? Aš tau turėjau sakyti su kuo atvažiavau? Harry, kas tau pasidarė?- rėkiau taip pat ant jo.
- Nieko, tiesiog noriu tave apsaugoti. –pasakė Harry ir mes jau buvome lauke. O čia, buvo labai tylu. Na, nesistiebiu, neužilgo vidurnaktis.
- Apsaugoti?? Nuo ko?- paklausiau.
- Aš nežinau, galbūt nuo blogų vaikinų?
- Tai kaip suprantu, tu save laikai pačiu geriausiu ir man tinkamiausiu?- nusijuokiau.
- O tu manai kitaip?- paklausė Harry.
- Harry, nejuokink. Viskas baigta. Tarp mūsų viskas baigta. – pasakiau ir mano skruostais ėmė riedėti sūrios nevilties ašaros. Harry tai pamatęs, perbraukė pirštu per mano skruostą ir nuvalė ašaras.
- Juk tu nenori, kad viskas baigtųsi?- paklausė Harry.
- Aš noriu.
- Juk aš myliu tave ir tu tai žinai. – pasakė Harry ir už mūsų pasigirdo Zayn ir Louis juokas. Jie ėjo link mūsų.
- Emilee!- abu šūktelėjo ir apkabino mane.
- Sveiki, na, aš turiu jau eiti.- pasakiau ir susiradusi taxi išvažiavau į savo viešbutį.
Harry P.O.V
- Susitaikėt?- paklausė Louis, kai jau ėjome į areną ir joje laukė pasirodymas.
- Ne, viskas dar labiau pablogėjo ir manau, kad tai pabaiga.- pasakiau jiems ir jie nuliūdo.
- Bet kodėl Emilė verkė?- paklausė Zayn ir staiga prie mūsų pribėgo Niall.
- Emilė?? Kur?? Ar aš teisingai išgirdau?- pradėjo klausinėti Niall.
YOU ARE READING
Never say never - Lietuviška fanfiction.
FanfictionVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...
