Good girls LOVE Bad boys H.S

2013 Birželio 5-oji..

Taip per šias dvi dienas ir negrįžau į namus, nes Haris išmeldė jog likčiau. Mano daiktai yra čia, su manimi.

Guliu ant lovos šiuo metu ir net bijau sujudėt. Nes jis yra virtuvėje. Mane nuo jo skiria tik plona siena.

Vakar susiriejom, kad net iš po to turiu mėlynę ant riešo. Taip mane spaudė už rankos, jog perspaudė. Nežinau, kaip tai ištveriu, bet aš myliu jį. Tai galbūt todėl tveriu viską bei būnu su juo. Pati kalta jog apsižavėjau tomis žaliomis akimis.

- Olivija,- sušuko. – Kur mano telefono pakrovėjas? Ir vėl jį kur nukišai? – bambėjo kai pasirodžiau virtuvės tarpdury.

- Neliečiau aš jo. Net akyse nemačiau. Nurimk tik.

- Kaip nurimt. Kai man už trijų valandų reiks eiti, o jis dar net nesikrauna.

- Ramiau. Gal nori atsipalaiduot? – šnabždėjau ir su lūpomis pabučiavau jam kaklą. Jis tylėjo, ir giliai atsiduso.

- Vėliau. Kai rasiu pakrovėją,- išspaudė ir mane atitraukęs išėjo.

- Radai? – pasiteiravau jo kai sutikau miegamajam rausiantis po stalčių.

- Radau. Pasirodo jis čia gulėjo,- pasisuko į mane. – Gal gali sutvarkyt, nes per tą jovalą pastoviai nieko nerandu.

- Taip. Sutvarkysiu.

- Gerai, tvarkyk stalčius. O aš einu pabaigt valgyt gamint,- užsisukęs išėjo. Man net palengvėjo jog jis pasidarė ramesnis.

Po trijų valandų kaip sakęs ruošėsi išeiti.

- Šaunuolė jog sutvarkei stalčius,- pagyrė ir apdovanojo mane šypsena. – Būk gera mergaitė ir nekrėsk kvailysčių. O kai grįšiu po penkių valandų palaužysim lovą.

- Norėsi sekso?

- Taip. Ir kas čia keisto. Juk tu mano mergina ir duosi,- suraukė kaktą.

- Gerai,- šyptelėjau kai jo akys buvo įbestos į mane. Gavau bučkį į kaktą ir Haris išėjo, palikdamas mane vieną. – Pala. Duris užsirakink,- pridėjo grįžęs. – Ir tik nieko nesileisk. Nesvarbu, kad ir kas belstusi.

- Neįsileisiu. Gali ramiai keliauti.

Kai tik paliko namus užsirakinau. Ir tikrai ničnieko nesileisiu. O, kas jei netyčia ankščiau jis grįžtų, o pas mane sėdėtų koks vyras, tai kliutų ne tik tam vyrui, bet ir man. Aš to tikrai nenoriu, tad klausysiu jo kaip kokio tėvelio, kuris paliko dukrytę vieną. 

(333 žodžiai)