O kas jei tai meilė_H.S (short)

5

**Katerina pov**

Kai pramerkiau akis, buvau kažkieno lovoje, bet ne savo. Drabužiai dengia kūną, tad supratau jog manimi niekas nesinaudojo, tai yra mano kūnu ir jo neišniekino. Ant manęs uždėtas pledas, ir šalia ant spintelės padėta atsigerti.

Pačiupusi stiklinę viską vienu mauku išgėriau,ir tik tuomet supratau jog blogai pasielgiau, nes vanduo buvęs joje ledinis. Bet taip norėjau gerti, mat buvau ištroškusi jog apie tai nė negalvojau.

- Čia tu esi saugi.-išgirdau atsklindantį balsą į savo ausis.

- Kaip jautiesi? - pasiteiravo vėl tas pats balsas, priartėjęs jau visai prie manęs.

Kai akis pakėlusi žiūrėjau kas jis, mano veide netikėtai, nelauktai pasirodė šypsena.

- Tau viskas gerai? - toliau jis klausinėjo ir jo šviesiems plaukams sujudėjus pajutau kažką.

- Taip. Kuo puikiausiai. Ačiū tau.

- Tuomet puiku.-atsiliepė jis. – Turbūt manęs dar nepažįsti, aš esu Niall, tavo kaimynas.

- O tu senai čia?

- Am, na nesenai atsikrausčiau. Šiaip tai aš muzikantas esu, muzikantų tėvų.

- Groji gitara?

- Taip. Teisingai mąstai.-atsakė į klausimą ir vėl išvertė nuostabiąją šypsenėlę. Prisiekiu, jei būtų dailiausios šypsenos rinkimai, jis juos laimėtų.

- Ačiū tau už viską, bet jau turiu eiti.

- Nėr už ką. Jei ką žinai kur esu. Jei tik prireiks kokios pagalbos, bet kokios kreipkis.-maloniai kalbėjo jis.

- Būtinai. Ir ačiū dar kartą už viską.

- Nedėkok, man nebuvo sunku padėti žaviai panelei.-jis taip kalbėdamas verčia mane raust. – Beje tas žvėris buvo vilkas.

Tfu gerai ne koks vampyras, nes tuomet man tektų ligoninėj gulėt ir iš donoro venos kraujas tekėtų į maniškes. Kas per laki fantazija. Man išvis šiandien kuku.

- Viso, Niall.-pratariau ir pasisukusi ėjau išėjimo link.

- Iki. Lauksiu sugrįžtančios.

Nuėjau į savo butą ir lengvai atsipučiau.

Na ir dienelė, pamaniau. Ir išsitraukusi mobilų pažiūrėt kiek valandų randu keturiolika žinučių. Taip, taip nuo ko gi daugiau jos gali būti, jei ne nuo Harry.

Bet rytoj mokykla ir neišvengiamai sutiksiu žalių akių savininką. Tad kažkokiu būdu teks pažvelgti į Harry akis ir apskritai į jo kūną. Tik va kaži ar jis norės mane matyt po to kas šiandien įvyko, o gal kaiptiktais atvirkščiai, jam tapau tik dar labiau mėgiama. Nes, žinau kaip vaikinams patinka nepasiekiamos panos. Jie kovoja tarsi vilkai už būvį ir tuomet juose atgimsta medžiotojo instinktai.

Juk iš esmės, jie ir yra medžiotojai ir medžioja mus, sunkiai prieinamas merginas.

Nuliuoksėjau iki lovos ir susisukusi į plonus naktinukus palindau po kaldra. Manau numiegosiu, nes pasijutau silpna.

Vos akims besimerkstant išgirdau įkyrų durų skambutį, tad kas beliko tik pasikelti savo prisnudusį užpakaliuką ir trenktis iki durų.

Bet kai jas pravėriau atbula šliaužiau atgalios prie lovos. Nes už durų pasirodė Harry šešėlis. Bet kaip? Kaip jis mane surado? Ir tą akimirką prisiminiau jog jis jau yra čia buvęs. Ir dar šiandien.