In darkness

21 Dalis

Mano kūnas sustingo, o lupos kelias sekundes visiškai nejudėjo nepritardamos jam. Galiausiai atsipeikėjusi, pajudinau savo lupas. Turiu pripažinti, kad net vaizduotėje taip gerai to neįsivaizdavau. Jo lupos tokios putlios ir net gi saldžios, kas parodo, kad jis valgė saldainį. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad bučiuosiuosi su Zack Koper. Juk vos prieš savaite laikiau jį paskutinių niekšų ir turėjau šiokią tokią neapykantą jam. Kartais gyvenimas nustebina daug labiau, nei tikėtasi.

Išleidau tylią aimaną, kai jis suėmęs man už šlaunų labiau prisitraukė mane prie savęs. Dabar tarpukoju galėjau jausti jo diržo sagtį, kuri nors ir nesinori pripažinti, bet mane jaudina. Mintyse iškilo keistos mintys apie tai kas galėtu nutiktu, jei tai nesustotu. Dieve...

Pritrūkus oro, mes vienas nuo kito kiek atsitraukėme ir žiūrėjo vienas kitam į akis. Šįkart jo žvilgsnis buvo ne toks rimtas ir šaltas, galėjau įžvelgti švelnumą.

-Nebuvo taip blogai tiesa?-paklausiau tyliai. Jis tyliai nusijuokė, pirštais švelniai perbraukdamas per mano šlaunis.

-Nebuvo, nors vis dar nesu patenkintas, kad dėl tokios išlepintos mergiotės ir jos principų, laužau savo taisykles. Vis dėl to, turiu pripažinti, kad tavo lupos sugeba varyti iš proto,-sumurmėjo. Nuraudau, sukasdama lupą ir pažiūrėdama į jo rankas, kurios vis dar lietė mano nuogas šlaunis.-Tu visada per daug galvoji.

-Aš negaliu kitaip,-pakėliau galvą. Visada pagalvoju, o kas nutiktu jei mus kas nors pamatytu? Tėtis turbūt išprotėtu ir atleistu Zack iš darbo, o mane stipriai apibartu. Žinau, kad esu suaugusi moteris, bet kartais būnu per daug baili pasipriešinti.

-Nelaikau tavęs lėle,-nuvijau visas mintis vėl atkreipdama į jį dėmesį.

-Ką?-nesupratus paklausiau.

-Tu nesi man lėlė. Niekada nebuvai, nors kartais norėdavau tave tokia paversti. Vis dėl to, pradėjau, kaip tu sakai, kabinėtis prie tave, ne dėl to, kad laikiau tave kažkokių daiktų, o dėl to, kad visada stebėdavausi, kokia tu skirtinga.

-Pirma karta matau tave taip atvirai kalbant,-nesusivaldžiusi nusišypsojau. Mačiau, kaip jis pavarto akis, bet akyse kažkas spindėjo, ko niekad pirmiau nematydavau. Žinau, kad sakiau sau, kad neleisiu jam daugiau manęs liesti, bet negaliu atsispirti malonumams, kuriuos jis man suteikia. Noriu patirti tuos dalykus ir suprasti jo pasaulį, kad ir koks paslaptingas jis būtu.

-Man laikas,-atsitraukė nuo manęs. Jaučiau, kaip nuotaika subjūra ir mintyse bandžiau save priversti paprašyti jo pasilikti.-Turėtum užsirakinti langą.

-Taip, gerai,-linktelėjau nulipdama nuo spinteles.-Nors nemanau, kad tai padės.

-Kodėl?

-Tai nesuteiks man saugumo jausmo,-sumurmėjau. Nemanau, kad kažkoks užraktas sutrukdytu jam įeiti į mano kambarį.

-Pasisaugok, lepūnėle,-mirktelėjo ir kelias sekundes žiūrėdamas į mane, išlipo pro langą. Atsidususi perbraukia pirštais per savo plaukus suprasdama, kad likau vėl viena, nors taip norėjau, kad Koper liktu su manimi. Kad ir kaip negerai tai būtu, bet aš galvoju apie sutikimą.

Priėjusi prie lango uždariau jį užrakindama ir užtraukdama užuolaidas. Išjungusi šviesą, atsiguliau į lovą, patogiai įsitaisydama. Paėmusi telefoną į rankas, nuėjau į mano ir Koper žinutes. Kelias minutes tiesiog stebėjau telefoną, kol galiausiai įgavusi drąsos, sumaigiau žinutę.

Aš sutinku.

Atsiprašau, kad dalis trumpa, tiesiog, šiandien buvau išėjusi su mama pasivaikščioti ir visiškai praradau laiko nuovoką. Rytoj parašysiu dvi dalis, tik nepamirškite pakomentuoti ir paspausti VOTE! :)