Asmens Kultas

Sudie

Daiktai sukrauti. Nedidelė kuprinė, kurioje tik patys reikalingiausi ir svarbiausi daiktai.
Bakas, pilnas skysto kuro, ir baisus jo dvokas. Atsisveikinau su šiuo namu. Kiek blogų ir gerų akimirkų čia buvo. Deja, nei vienos, kuri priverstų persigalvoti.
Pradėjau nuo Larry kambario. Jo seifą su pinigais, darbo stalą, drabužinę, lovą, apdovanojimus - viską aplaisčiau kuru. Man nelabai rūpėjo kas nutiks, kai jis mane sugaus. Žinau, jog greičiausiai nei metų neišgyvensiu. Bet buvau pasiryžusi tam.
Toliau sekė mano kambarys. Gražiai paklota lova, knygų lentyna su tobula knygų kolekcija, nuotraukos, mano darbo stalas - viskas, kas man kažkada buvo brangu. Tai buvo mano harmonijos vieta, mano ramybė ir susitvardymas. Tačiau viskas turi pabaigą, tiesa?
Uždegiau degtuką. Vieną, antrą, trečią.. bet sąžinė neleido man jo paleisti iš rankų, o lūpos nejausdamos jį užpūtė. Galiausiai šeštąjį kartą aš giliai įkvėpiau ir paleidau liepsnojantį degtuką. Larry kambarys užsiliepsnojo. Dvi minutes aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į degančius jo daigtus. Tuomet apsisukau ir išbėgau iš namo. Kelias minutes dar stovėjau lauke ir žiopsojau į jį. Žiūrėjau į savo degančius prisiminimus. Visgi, dauguma jų - blogi. Tad leidau viskam degti.
Galiausiai suvokiau, kad man metas bėgti. Važiuoti kuo toliau. Sėdau ant motociklo, užsidėjau šalmą ir kiek įmanoma greičiau važiavau į Misūlą. Ten turiu butą, kurį nusipirkau iš savo slaptos sąskaitos.

Važiavau beveik dvi valandas. Pavargau nuo spoksojimo į kelią. Pakeliui sulaužiau savo sim kortelę, išmečiau telefoną, kompiuterį. Įvažiavusi į miestą tuoj pat nusipirkau naują elektroninę įrangą, taip pat nusipirkau ir cigarečių pokelį. Man reikia atsipalaiduoti ir bent kiek užsimiršti ką padariau. Grįžusi namo kritau į lovą ir akis užplūdo sūrus skystis. Bijojau. Larry - labai įtakingas žmogus, turi pažįstamų visur. Suvokiau, kad viską turiu pakeisti. Savo išvaizdą, savo asmenybę ir savo gyvenimo būdą. Valandą pamiegojusi nusprendžiau, kad man reikia pradėti nuo išvaizdos. Nupėdinau į artimiausią grožio saloną. Visą gyvenimą norėjau tapti rusvaplaukė. Larry tokį norą įvardino kaip "bukumu". Tačiau dabar manęs niekas nestabdė nuo to. Taigi, aš tapau, kaip jis būtų pasakęs - ryža. Išėjus iš grožio salono patraukiau į prekybos centrus. Man reikia drabužių, nes jų visiškai nepasiėmiau. Namuose turėjau tik sportinius drabužius, tokius kaip timpos, apsmukę džemperiai ar sporbačiai. Man nebuvo leista nešiot aptemtų palaidinių, džinsų ar aukštakulnių. Larry manė, kad tai yra per daug iššaukianti apranga. Jis neleido man rodyti savo kūno kitiems. Jis pavydėdavo, jeigu kiti vaikinai žiūrėdavo į mane.
Visa tai keičiasi dabar. Prisipirkau drabužių už beveik du tūkstančius dolerių. Grįžau namo ir viską sukišau į tuščią spintą. Kritau atgal į lovą ir žiūrinėjau savo ilgus plaukus. Buvo keista žinoti, kad dabar galiu būti tuo, kuo noriu.
Dabar drąsiai galiu sakyt sudie savo senajam gyvenimui. Sudie tai beprotiškai, kasdieninei baimei. Sudie visam išnaudojimui ir buvimui tarnaite, bei sekso žaisliuku. Sudie senajai Hope Stilinski.