Asmens Kultas

Ką?

Misūloje gyvenu jau virš mėnesio. Kas valandą iš juodojo tinklo trinu visą esamą informaciją apie save. Iš savo kvartalo net neišeinu. Nenoriu išsišokti ir būt pastebėta. Taip pat sumaniau paerzinti Larry. Ir savotiškai atkeršyti. Blokavau jo visus vadinamus "hakerius" ir sumaudavau visas jo siuntas. Narkotikai, vagystės, žudymai - viską sukliudydavau ir iškeldavau viešumon, kad jo asmens kultas sumažėtų. Nuoširdžiai stengiausi žlugdyti viską, kas jam sekėsi. Visgi, juk jis gyvenimą man sugriovė.
Suvalgiau beveik visą esamą maistą šaldytuve. Vėl užsisakiau kiniško maisto. Ir jau po dešimties minučių kažkas skambino į mano duris. Keista, nes restorano administratorė sakė, kad maistą atveš už pusvalandžio. Iš stalčiaus išsitraukiau pistoletą. Nė nežinojau kaip juo naudotis, nežinojau ar jis užtaisytas. Tačiau kažką patraukusi girdėjosi čirkštelėjimas, tad aš nusprendžiau, kad jis užtaisytas. Priėjau prie durų.
-Kas čia?- garsiai paklausiau. Rankos drebėjo, o visą kūną išmušė šaltas prakaitas.
-Atidaryk duris, Ramses,- ganėtinai žemas balsas įsakė. Aš kuo greičiau atidariau duris ir nusitaikiau žmogui, stovinčiam priešais mane, į galvą.
-Kajau?- sutrikau ir patraukiau pistoletą, jis padarė lygiai tą patį.
-Po velnių, Ramses, ką tu čia darai?- suriko ir apsikabino mane.
Jis buvo vienas iš Larry pakalikų. Tačiau prieš gerus du metus jis dingo. Larry man pasakė, kad jis buvo nužudytas misijoje. Aš buvau įsimylėjusi Kajų. Jis visad su manimi elgėsi kaip su princese. Nuolat sakydavo gražius žodžius, lepindavo mane saldumynais ir apkabinimais. Jis buvo pirma ir paskutinė mano meilė.
-Užeik ir užsičiaupk, aš turiu pagalvot,- įtraukiau jį į kambarį ir užrakinau duris. Jis paskambino kažkam ir pasakė, kad čia gyvena jo sena draugė.
-Gal nori paaiškint man, ką tu čia veiki, po velnių?- ganėtinai piktai paklausė. Šiek tiek susigūžiau.
-Aš pabėgau,- sumurmėjau. Sekundę pasijaučiau kaip su Larry. Baimė.
-Pabėgai nuo Larry? Ramses, kodėl? Ką jis tau padarė?- pradėjo klausinėti. Nusijuokiau.
-Buvo priežasčių, dėl kurių aš bėgau. Bet dabar, tu turi pasiaiškint kodėl tu buvai nutaikęs į mane suknistą ginklą,- mirktelėjau ir sukritau ant sofos.
-Tai aš tau papasakosiu pakeliui pas Stiles,- rimtai tarė ir rankos mostu parodė, kad man metas keltis nuo sofos. Klausiamu žvilgsniu pažiūrėjau į jį.
-Ne, Kajau, aš nevažiuosiu su tavim niekur,- piktai tariau ir apsisukusi nupėdinau į savo miegamąjį, taip leisdama jam suprasti, kad jis turi išeiti. Bet jau po kelių akimirkų jis man prie burnos buvo pridėjęs permirkusį skudurą. Kuo ilgiau stengiausi nekvėpuoti ir draskiau jam rankas. Tačiau galiausiai įkvėpiau ir jaučiau, kaip pamažu svaigsta galva ir aš alpstu. Galiausiai atsipalaidavo kūnas, o protas aiškiai suprato, kad padariau klaidą priimdama Kajų į savo namus...

Užuodžiau kažką beprotiškai aštraus ir tai vertė mane pramerkti akis. Pamažu atmerkiau dešinę akį. Buvau nematytame kambaryje. Jo sienos buvo juodos, o visi baldai balti. Sunkiai pakėliau galvą ir pramerkiau kairę akį. Buvau apklota šviesiai mėlynu pledu ir gulėjau ant tobulai baltos sofos. Sunkiai atsisėdau. Man sukosi galva ir vis dar jaučiau aštrų kvapą aplink save. Tai lyg stiprus odekolonas. Tai mane gąsdino. Pakilau nuo lovos krašto ir priėjusi prie durų, nulenkiau jų rankeną. Deja, durys užrakintos. Už jų girdėjau neaiškius balsus. Tai buvo tarsi ginčas. Ir durys staigiai buvo atidarytos, o aš iš nustebimo nukritau. Kajus nusijuokė ir pakėlė mane. Aš nesupratau kas vyksta, tačiau stengiausi būti kuo ramesnė, kad neiššaukčiau agresyvios reakcijos.
-Ką aš čia veikiu ir kur aš?- kuo gražiau stengiausi paklausti. Kajus padavė man stiklinę su vandeniu. Abejotinai paėmiau ją ir gurkštelėjau.
-Tu esi Stiles gaujos namuose. Nesijaudink, nes tau nieko nedarysim, tik norim su tavim pakalbėti, viskas bus gerai Ramses,- stengėsi raminti mane. Bet man buvo baisu.
Jis atsistojo ir priėjęs prie komodos kažko ieškojo. Pastvėriau pirmą pasitaikiusią lempą ir tvojau jam per galvą. Jis nukrito ir nebejudėjo. Naudojausi šia proga ir dingau iš kambario. Tačiau surasti išėjimą buvo sunkiau negu maniau! Čia suknisti rūmai! Klaidžiojau geras 15minučių, kol išgirdau, kad kažkas garsiai kalba apie mane. Įsmukau į pirmą pasitaikiusį kambarį. Deja, tai aiškiai buvo klaida... kambaryje stovėjo aukštas blondinas ir keistai pažiūrėjo į mane.
-Vadinasi tu esi garsioji Ramses,- nusijuokė ir pakilo nuo kėdės.
-O tu kas?- šiek tiek prisimerkusi pažiūrėjau į jį.
-Aš esu Stiles Blossom, mieloji. Ir bėgimas nuo Kajaus, nebuvo geriausias tavo pasirinkimas.