mergina

178 26 5
                                    

„įkvėpia rudeniško oro
šaltoko.
užpildo plaučius,
jau senokai kiaurus
pradurtus erškėtrožių krūmo.

pasukioja akis
į šalis.
apžiūri spalvotus lapus;
kaip kinta dangus
ir plūduriuojantys debesys.

apgalvoja žingsnį,
kiekvieną mirksnį.
atsisako laimės
be jokios baimės;
viduje jos nė kvapo.

paleidžia jausmus
ir sunkumus,
kurie niekam neprilygsta.
skausmas išnyksta;
kartu ir jos asmenybė."

- iš senų archyvų.

juodi žiedai. / poetryDonde viven las historias. Descúbrelo ahora