His Secrets//Harry Styles

10

Mane pažadino telefone pradėjusi skambėti rami melodija. Pasirąžiau prieš atmerkdama akis. Tikėjausi rasti garbanių šalia, bet buvo tuščia. Vakar užmigome kartu, mes nieko nedarėme, tik miegojome. Jaučiausi šiek tiek liūdnai kadangi jo čia nebuvo, bet net nežinau kodėl jis turėtų būti čia. Mūsų niekas nesieja, na išskyrus tą bučinį ir tai, kad jau nebe pirmą kartą miegame kartu ir tai, kad žinau jo paslaptis... ir tai, kad jis prašo išvažiuoti kartu su juo. Šūdas. Mus net gi labai daug sieja. Po vakar tikrai pradėjau svartyti, gal vis dėl to verta su juo išvažiuoti. Uh, ar gyvenimas visada toks sunkus?
...
-taigi ką vakar veikei? - keistai paklausė Rena kai mokykloje sėdėjome ir pietavome. Visas mūsų staliukas atsisuko į mane.
-um... Nieko, - šakute badžiau salotas.
-na, aš vakar vedžiojau šunį ir mačiau kaip vaikinas tave ant motociklo atvežė namo, - Luke su Ariel išsišiepė, o Ethan pavartė akis. Kas su juo vyksta.
-negražu stebėti žmones vakarai, - sumurmėjau.
-ar tai buvo Styles? - tyliai paklausė Ariel, Luke keistai išsišiepė. Aš tik pajaučiau kaip nuraustu, - o tu Dieve, tai buvo jis! - Ariel tiesiog pašoko nuo kėdės atkreipdama aplinkinių dėmesį, net Harry atsisuko į mane.
-ša... - bandžiau ją nutildyti, nenoriu, kad kas nors apie tai sužinotų.
-bet tai taip šaunu! - ji šaukė toliau. Aš paslėpiau veidą savo rankose.
-kas vyksta? - paklausė sutrikęs Ethan. -tai buvo Ha... - užčiaupiau Ariel spirdama jai į koją. Mergina suraukusi antakius pažiūrėjo į mane.
-nereikia, - sumurmėjau, ji tiesiog pavartė akis.
-Ariel, ar tu žinai kas tas vaikinas? - prisimerkė Ethan. Jis prikando lūpa žiūrėdamas Ariel į akis. Žinau ką jis daro, tas ožys žino, kad jis patinka Ariel ir dabar bando tuo pasinaudoti.
-Ari, ne, - griežtai tariau jai. Atrodė lyg ji tuoj apsiverks dėl spaudimo.
-nagi, mažyte, pasakyk, - mirktelėjo jis, - pasakyk ir visos tavo svajonės išsipildys, - jis apsilaižė lūpas, - nagi, pri... - jis nebaigė sakyti, nes aš atsistojusi trenkiau jam į veidą iš kumščio. Per ranką perėjo siaubingas skausmas. Ethan susiėmė už nosies. Man nesvarbu, kad mes draugai, niekas neterorizuos mano geriausios draugės. Žinoma visa valgykla žiūrėjo į mus. Aš pagriebiau savo kuprinę ir staigiai išbėgau iš valgyklos.
Nubėgusi į merginų tualetus užtrenkiau paskui save duris. Žvilgtelėjau į veidrodį, mano veide atsispindėjo pyktis susimaišęs su panika. Mano krumpliai buvo raudoni, tikriausiai neblogai užvožiau. Atsukusi vandens čiaupą, kad bėgtų šaltas vanduo, pakišau raudonus krumplius po juo. Skausmas šiek tiek atslūgo. Tualeto durys atsidarė, pakėlusi akis veidrodžio atspindyje pamačiau Harry.
-tau čia negalima būti, - sumurmėjau nusukdama žvilgsnį atgal į bėgantį vandenį.
-kodėl trenkei tam savo draugeliui? - jo tonas buvo pašaipus.
-jis terorizavo Ariel, - paprastai atsakiau. Mokykloje jis būna visiškai kitas žmogus, žmogus su kurio nėra labai malonu bendrauti. Jis pasidaro toks šiurkštus ir šaltas. Tada man toptelėjo į galvą. Ar jis turi disocialinį asmenybės sutrikimą? Kaip aš ankščiau nepastebėjau, šūdas.
-ir kaip gi jis terorizavo? - priėjo jis prie manęs. Beveik galėjau jausti jį besiremiantį į mano nugarą.
-nesvarbu, - stengiausi nekreipti dėmesio į tai, kad jis yra beprotiškai arti.
-Molly, ką jis padarė, man labai svarbu, - jo balsas sušvelnėjo. Taip esu tikra, kad tai disocialinis asmenybės sutrikimas. Esu skaičiusi nemažai psichologijos knygų, nes tai yra mano planas B jeigu gėlininkystė nenusiseks.
-o neturėtų, - skausmas mano rankoje mažėjo, o tai gerai.
-vanduo tau labai nepadės, reikia ledo, - jis pirštais braukė per mano ranką taip sukeldamas šiurpuliukus.
-tai ką tu man siūlai daryti?! Iš kur aš gausiu ledo?! Nes nežinau kaip tu, bet aš jo kuprinėje nesinešioju, - surikdama staigiai atsisukau į jį aptaškydama jo baltus marškinėlius, - oi... - numykiau ir nekaltai šyptelėjau, - aš nenorėjau.
-ar tikrai?- pakėlė jis antakį,- na manau, kad be bausmės mes neapseisime, - jis prikando lūpą. Apie ką jis šneką? Kokios dar bausmės, negi jis... Staiga buvau pakelta ir pasodintą į kriauklę kurioje vis dar bėgo vanduo.
-Styles!- išpūtusi akis šokau iš kriauklės. Mano užpakalis buvo visiškai šlapias. Vaikinas pradėjo kvatotis. Negaliu patikėti, ką aš dabar planuoju padaryti ir tikriausiai gausiu be galo daug velnių, bet bus vertą. Atsargiai ranka suėmiau čiaupą ir stipriai trūktelėjau. Iš jo pradėjo purkšti vanduo. Norėjau nešti kudašių, bet Harry sugriebė manu už liemens ir prisitraukęs pabučiavo. Atsakiau į jo bučinį. Taip... dabar aš esu tikra, kad jam kažką jaučiu, bet nežinau ką.
...
-jūs mane vieną dieną į pensiją išvarysite, - atsiduso auklėtoja kai mes abu permirkę stovėjome jos kabinete, - eikite namo, persirenkite, nes tuoj visi griuvinės koridoriuose dėl jūsų varvančio vandens, - ji toliau kažką rašinėjo užrašinėję.
-o pamokos? - suraukiau antakius.
-pateisinsiu, - suburbėjo ji. Užgirdę, kad nėra dėl ko jaudintis labai greitai dingome iš mokyklos. Šiuo metu buvo pamoka, todėl aplink visur buvo tyla. Išėjus į lauką mus pasitiko skaisti saulė ir visa Harry „šutvė". Harry iškart nuėjo prie jų. Tikėjausi, kad jis eis su manimi, bet tikriausiai klydau. Pavarčiusi apsisukau ir pradėjau žingsniuoti namų link.