His Secrets//Harry Styles

13

^Molly^
-o kaip šita?! - Ariel parodė į melsvą suknelę. Mes abi jau susiradome saviškes, tik Rena niekaip neišsirinko.
-merginos, eime tiesiog namo. Ko man apskritai eiti į išleistuves, ten aš niekam nereikalinga, - tarė rausvaplaukė mergina lėtai rankomis braukdama, per lengvą suknelės medžiagą.
-Rena! - subariau, - tu esi mūsų draugė ir tu privalai ten dalyvauti, kartu su mumis, - įsikibau jai į parankę. ši nusišypsojo.
-gerai, - sumurmėjo.
...
-aš nežinau... - numykė Rena būdama persirengimo kabinoje. Mes su Ariel rankose laikėme nemažai suknelių kurios tiesiog neatspindėjo Renos.
-nagi, esu tikra, kad ši atrodo tobulai, - padrąsino ją Ariel. Durys lėtai prasidarė. Pro jas išėjo juodais nėriniais puoštą, pasteline, persikų spalvos suknelę. Ji buvo lengvai pusta ir puikiai tiko Renai.
-ji nuostabi! - išsišiepiau, mergina droviai šyptelėjo.
-tikrai? - jos skruostai paraudo.
-taip! - tarėme su Ariel vienu metu.
-tuomet manau, kad perku, - visos trys plačiai šypsojomės.
Laukiau kada mano mama atvažiuos manęs pasiimti. Mūsų miestelyje nėra vietos kur galėčiau įsigyti gražią suknelę, tad teko važiuoti į vieną didesnių miestų. Stypčiojau nuo vienos kojos ant kitos. Negi jai kažkas atsitiko, gal ji pamiršo, bet ne, ji niekada nieko nepamiršta. Uh, nerimas užpildo mane. Kai jau ruošiausi skambinti jai prie manęs sustojo automobilis. Suraukiau antakius, bes šis automobilis man nėra matytas, na bent nemanau. Nedrįsau prieiti prie jo. Po poros sekundžių durys prasidarė durelės ir pro jas išlindo garbanotas vaikinas. Mano numišusį veidą pakeitė plati šypsena.
-labas, - pasistiebusi pakštelėjau jam į lūpas kai šis priėjo prie manęs.
-labas, princesė, - jis nusišypsojo. Ačiū, Harry, per tave mano pilvas eilinį kartą susisuko į šimtą mazgų.
-kodėl tu čia? - paklausiau.
-na, tavo mama negalėjo atvažiuoti, tad paprašė, kad parvežčiau, - tiesiog linktelėjau nežinodama ką pasakyti, - eik sėsk į priekį, padėsiu tavo maišus į galą, - jis iš mano rankų paėmė pirkinių maišus.
-iš kur pas tave mašina? - paklausiau kai jau buvome pakeliui namo.
-dėdė pasakė, kad jeigu sutaisysiu ją, ji bus mano. Kaip matai pavyko, - jis vėl nusišypsojo parodydamas savo duobutes.
-aš tavimi didžiuojuosi, - atsisukau į jį. Jis buvo susitelkęs ties keliu.
...
-pasiliksi? - prikandau lūpa stovėdama tarpdury.
-jeigu tik nori, - jis gūžtelėjo pečiais. Pasitraukusi nuo durų leidau vaikinui įeiti į vidų. Vos tik uždariusi duris pajaučiau vaikino lūpas ant savo kaklo. Palenkiau galvą suteikdama jam daugiau vietos.
-Harry, - suurzgiau.
-ar parodysi ką nusipirkai? - jo tylus šnabždėjimas pasiekė mano ausis.
-jeigu nuspręsiu palikti šią vietą, tada ir pamatysi. Aš ateisiu iki tavęs dėvėdama tą suknelę. Jeigu nuspręsiu nevažiuoti, tu turėsi atvažiuoti pas mane, kad ją pamatytum, - ištrūkau iš jo glėbio ir nuėjau į savo kambarį. Atidarius duris pakabinau rausvą suknelę ant pakabos, o rausvus batelius padėjau į lentyną prie kelių porų sportbačių, aulinukų ir batelių. Uždariau spintą palikdama drabužius ramiai sau ten tūnot.
-taigi, kodėl paprašei, kad likčiau? - paklausė Harry įeidamas į mano kambarį.
-nes tu man patinki, man patinka tavo kompanija ir tu esi mano vaikinas, - jis priėjo prie manęs apsikabindamas per liemenį.
-tu net neįsivaizduoji kaip malonu tai girdėti, - nusišypsojo jis atlošdamas galvą, - taigi, ką nori veikti?
-na nežinau, turi pasiūlymų? - pakėliau antakį.
-na, galiu paskambinti draugams, tikriems draugams, o tu saviems ir mes galime nuvažiuoti prie jūros, ten praleisti vakarą. Vanduo dar šaltas, bet smagu tiesiog pasibūti prie vandens. Tai kaip? - jis padėjo galvą ant mano peties, kadangi nebuvau labai žema.
-man tinka.
...
Buvo keista matyti mano atrimus draugus kartu su Harry draugais. Jie visi draugiškai šnekučiavosi. Nemaloniausia buvo tai, kad Rachel buvo čia. Kodėl ji lyg šlapias lapas prilipusi prie visų. Jaučiu kaip ji karts nuo karto žvilgteli į mane pykčio pilnu žvilgsniu. Žinoma, juk Harry pasirinko mane, o ne ją. Sėdėjau atsirėmusi į Harry krutinę. Mūsų rankos susikabinusios.
-taigi, kur planuojate stoti? - paklausė, manau Liam. Taip, jo vardas Liam.
-niekur, - tarė Harry.
-tu, Molly? - kreipėsi jis į mane.
-kol kas nežinau, - gūžtelėjau pečiais. Rudakis linktelėjo.
-aš... - Renos švelnus balsiukas buvo nutrauktas erzinančio Rachel balso. Na jos balso tonas nebuvo erzinantis, bet jos kalbėjimo manieros be galo erzino.
-aš planuoju tapti modeliu, nes man visi sako, kad turiu be galo gražų kūną ir veidą, - pasididžiuodama tarė ji.
-pats laikas keisti draugus, - prunkštelėjau. Ji suraukė savo antakius.
-kodėl?
-nes jie tau meluoja, nėra sveika būti apsuptai melagių,- visi pradėjo juoktis, o ši suurzgė žaibuodama į mane akimis.
-tu! - sušuko ji, - kas tu tokia, kad šaipytumeisi?! Aš populiari, o tu ne!
-tavo populiarumas baigsis po savaitės, mergyt, laikas nusileisti ant žemės, - nusijuokė Ariel. Rachel buvo visa raudona. Ji bandė prisitrinti prie Zayn, kad šis ją paguostų, bet juodaplaukis nepatraukė akių nuo Renos. Ar aš užuodžiu naują romaną? Jie atrodytų taip mielai kartu.
-nešalta? - sukuždėjo Harry apsikabindamas mane.
-ne, - šyptelėjau.