„susikraunu savo sunkų skausmo lagaminą ir pasiruošiu iškeliauti amžiams.
pasiruošiu iškeliauti ieškoti savęs, tikrojo mano vidaus, tos neapsakomai tyros vidinės ramybės. pasiruošiu iškeliauti ieškoti gyvenimo prasmės, gyvenimo džiaugsmo. pasiruošiu iškeliauti ieškoti laimės.
ant apdulkėjusios lentynos padėtus rožinius akinius visgi kartais reikia užsidėti ir į gyvenimą pažvelgti pro juos. juk visą laiką pesimiste būti iki gyvo kaulo užknis.
reikia nusimesti sunkia naštą, nepriklausančią sau, nuo savo išvargusios nugaros, reikia atsikvėpti ir pasidžiaugti akimirka, reikia viską daryti taip, lyg tiksėtų paskutinės tavo gyvenimo sekundės.
visgi aš susikraunu savo sunkų skausmo lagaminą ir išbarstau savo širdgėlą krioklio šerdyje."
- labai keista, nes rašiau gan optimistiškai, nors dabar esu siaubingai palūžusi.
KAMU SEDANG MEMBACA
juodi žiedai. / poetry
Puisi❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
