Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

1

Pramerkiau savo žydras akis ir mane pasitiko nuobodžios baltos lubos. Kelis kartus sumirksėjau atsidūsdama. Kartais norisi tiesiog nueiti miegot ir nepabusti.

-Sara, kelkis! - iš už durų pasigirsta skardus mamos balsas.

Pavarčiusi akis atsistojau iš lovos pasiražydama. Pagriebiau savo telefona atrakindama jį. Nieko naujo nerasdama jame numečiau telefoną ant lovos pradėdama ruoštis į mokyklą. Užsidarius vonios kambarį pažvelgiau į savo atvaizdą veidrodį. Nesu gražiausia kaip daugelis mano mokyklos merginų. Kaulėta ir niekam nereikalinga mergina kuri stengesi pritapti ir išgyventi paskutinius mokslų metus.

Susiruošus nusileidau į virtuvę. Prie stalo jau sėdėjo mano '' mylima '' šeimyna.

- Valgysi? - Mama net ne pažiūrėjus mano pusės link paklausė. Jos šaltas balsas pasklido per virtuvę.

- Ne, - truktelėjau pečiais nors ji to nematė ir užsimetus kuprinę ant pečių atidariau lauko duris.

Vos atsiradus lauke mane pasitiko rudos akys.

- Kur tiek laiko užtrukai? - suniurzgėjo Amanda. Kažkas neturi nuotaikos.

Apsikabinusios patraukėm mokyklos link.

Vos įžengus į mokyklos teritorija susižvalgėm. Prie mokyklos įėjimo buvo pasibarste keletas paauglių. Tarp jų stovėjo man gerai žinomi du žmonės. Kaip mokykla vadina '' mušeikos ''. Atsidusus pažvelgiau į Amanda. Ji tik sunkiai nurijo seiles. Kaip mes praeisim pro juos? Vėl prisiknis.

- Bandom laimę? - nusisukau į grupę paauglių.

Amanda atsiduso linktelėdama. Nedrąsiai patraukėm įėjimo link. Priartėjusios prie mokyklos šiek tiek palenkėm galvas bandydamos pasislėpti, lyg tai padėtų.

Staiga buvau stipriai numušta į šalį. Atsitrenkus su nugara į duris pakėliau galvą.

-O, kas gi čia? - šlykšti šypsena atsirado juodaplaukio veide.

Amanda tiesiog stovėjo toliau nuo manes nejudėdama. Tai bent draugė.

-Atsiknisk, - suburbėjau atsitraukdama nuo durų.

-Ką pasakei, kale? - prabilo juodaplaukio draugas. Mačiau pyktį jo akyse. Tai tikrai nesibaiks gerai. Nurijau seiles ir pažvelgiau visiškai į priešingą pusę suimdama durų rankeną.

Staiga dar vienas stumtelėjimas ir mano galva susidūrė su mokyklos durimis.

Aplink sklido juokas.

Buvau staigiai atsukta į rudaplaukį.

-Klausyk, kale - rudaplaukis suspaudė kumščius. Ir sužaibavo akimis. Mano širdis pradėjo plakti du kartus greičiau. Pamates baimę mano akyse šyptelėjo, bet praėjus vos keliom sekundėms jo veidas vėl tapo ledinis.

- Danieliau, tik ne mokyklos teritorijoje, - juodaplaukis perspėjo jog nesukeltų muštynių kaip ir supratau Danielių, uždėjo ranką ant jo pečio.

Suurzges rudaplaukis atsitraukė sumurmėdams:

- Čia dar nepabaiga, žiurke.

Dar karta pažiūrėjus į Danieliaus pilkas akis nieko nelaukdama apsisukau.

Kai pasitaikė proga prasmukau pagaliau per duris i į mokinių pilną pastatą.

Amanda įžengė į vidų kartu su manim.

-Kodėl nieko nedarei? - nusivylusi žvelgiau į blondine.

- Aš nenoriu kištis į tokius reikalus, - pavartė akis ji.

Sužaibavus į ją pradėjau žingsniuoti reikiamo kabineto link palikdama rudaakę.

Mano nelaimei prie kabineto stovėjo tik juodaplaukis su mano klasioku. Sulėtinau savo žingsnius. Juodaplaukis pastebejas mane pradėjo eiti mano linkmės link. Keliom sekundėm užsimerkiau susitaikydama su šlykščiai realybe žinodama, kad man galas.

Bet jis tik praeidamas pro mane susidūrė su mano pečių ir mirktelėdamas nuėjo. Nesupratus tokio jo gesto įžengiau į klasę.

**