„aš suprantu, siaubingai tave įskaudinau, pasakysiu tavo žodžiais: sugadinau tavo gyvenimą, tavo akyse pasirodžiau kaip beširdė ir melagė. bet kodėl tu tai man primeni kiekvieną dieną? tikriausiai tavo siela trokšta kažkokio keršto man, bet aš tau daviau milijoną įrodymų, jog įskaudinau tave ne savo noru, tad kodėl visą kaltę tu verti ant manęs? kodėl kiekvieną dieną vadini mane melage, priekaištauji dėl mano rimtų priežasčių, kurias tau išdėsčiau prieš mums nustojant bendrauti? kodėl tu mane skaudini, jeigu žinai, kad aš pati kiekvieną akimirką skaudinu save dėl to, kas įvyko, kiekvieną akimirką noriu, jog viso to nebūtų buvę ir mes vėl bendrautumėm? kodėl tu darai viską, kad aš panirčiau į giliausią nevilties dugną, kai žinai, ką aš esu patyrusi, ką man teko išgyventi ir kokia silpna aš esu?
kodėl? kodėl tu negali pabandyti suprasti manęs, kodėl tu elgiesi savanaudiškai ir visiškai kitaip nei tuomet, kai mes bendravome? kodėl tu man keršyji pačiu blogiausiu būdu? kodėl dūri peilį į mano silpniausią vietą? kodėl tai darai? kodėl?"
- laiškas, kurio niekada neišsiųsiu.
YOU ARE READING
juodi žiedai. / poetry
Poetry❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
