Mafijos princesės sugrįžimas

3.20

Rebekos pozicija:

- Viskas bus gerai, jie daugiau tavęs nelies. Aš jiems neleisiu. – mergina drebėjo nuo šalčio. Aš nusivilkau savo švarkelį ir uždėjau merginai ant pečių.

- Jie vėl mane suras. – pro ašaras pasakė ji.

- Nesuras aš neleisiu. Kuo tu vardu?

- Mari, jie žino, kad aš nieko neturiu.

- Tu dabar turi mane aš tau padėsiu. Mari kiek tau metų?

- Septyniolika, bet greit bus aštuoniolika.

- Važiuojam pas mane aš tave pamaitinsiu, galėsi nusiprausti ir persirengti. – pasakiau ir mes nuėjom link mašinos.

Pasodinau merginą gale. Ji visą kelia tylėjo ir žiūrėjo pro langą. Grįžus tarnaitei liepiau duoti vieną iš kambarių apačioje ir padėti susitvarkyti.

- Mama, ką su ja darysi?

- Padėsiu jai. Dabar turiu važiuoti jei nori gali pasiimti Ariją ir važiuoti į ligoninę aplankyti Beno.

- Gerai, tik nežinau ar Arija norės važiuoti.

- O tu paklausk.

Aš išėjau ir sėdus į mašiną ir išvažiavau į sandėlius. Ten turėjau susitikti su Lėja. Sustabdžiau mašiną ir išlipau iš jos. Prie manęs priėjo Kristin.

- Pone gerai, kad jūs čia. Ji labai pikta ir turi ginklą. Manau, kad ji ne blaivi.

- Kas? Lėja? – mergina tik linktelėjo ir aš nusekiau ją.

- Pone būkite atsargi. – pasakė prieš man atidarant duris.

Kambaryje buvo keli vaikinai kurie bandė nuraminti Lėją. Ji mosavo ginklu ir sakė, kad visus išžudys jei jai niekas neatneš dar vieno butelio.

- Lauk visi! – užrikau ir vaikinai greitai pasišalino.

- O žiūrėkite kas pasirodė. Išgerk su manimi. Oi pamiršau, kad tu per daug išdidi, kad su manim kuo nors dalytumeisi. Gi aš tik kvailė kuri prižiūri tavo dukras, bet net negaliu žinot, jog esi gyva.

- Lėja nusiramink ir padėk ginklą.

- Arba kas?

- Arba priversiu. Juk žinai, kad aš stipresnė. Aš atvažiavau pasikalbėti su tavimi, bet tu elgiesi kaip mažas vaikas. – ji vis dar mosavo ginklu aš priėjau arčiau ir atėmiau jį. Lėja susmuko ant grindų.

- Kodėl man nepasakei? Man be tavęs buvo taip sunku. Žinai kas ryt vis žiūrėdama į tavo dukras matydavau tave ir galvodavau kaip tu.

- Lėja jei manai, kad man buvo lengva tu klysti. Aš trejus metus praleidau komoje. Pabudusi turėjau visko mokytis iš naujo. Tik mintis, kad aš viską susigražinsiu mane varė į priekį. – Lėja užmigo. Supratau tai tik tada kai pasigirdo jos knarkimas. Išėjau iš kabineto pasigavau viena vaikiną ir liepiau ją įkelti į mano mašina.

Kajaus pozicija:

Užlipau laiptais aukštyn ir pasibarškinau į Arijos kambario duris. Jai leidus užėjau.

- Norėjau paklausti gal nori važiuoti su manimi aplankyti Beno?

- Mielai tik man reikia persirengti.

- Šaunu po pusvalandžio išvažiuojam.

- Einu ruoštis. – pasakė ir dingo drabužinėje. Aš nusileidau žemyn ir pasitaisiau puodeli kavos. Šis blogas įprotis atsirado gyvenant su Dimitrijumi. Lėtai gurkšnojau kavą ir naršiau telefone. Desteny ir Neitas taip pat atvyks, Aja jau ten, o Vanesa turi prižiūrėti jaunesni broliuką. Arija nusileido ir mes išvažiavom į ligoninę.