„manyje yra labai daug dalykų kaip ir danguje yra labai daug žvaigždžių: visos jos atrodo vienodos, bet yra tokios skirtingos. neneigsiu to, jog dauguma mane įvardina kaip be galo draugišką, mielą bei protingą merginą. iš dalies aš su jais sutinku. dauguma žmonių žino apie mano išgyvenimus, apie tuos tamsius sausio mėnesio įvykius, jie vadina mane stipria asmenybe. tačiau dienai pasibaigus mano viduje yra kažkas tamsaus. tai nėra kažkas panašaus į blogus įpročius kaip rūkymą, gėrimą ar vartojimą, tai nėra kažkas panašaus į žmonių užgauliojimą. aš manau, jog tai yra daug tamsiau už visus tuos dalykus. dienai bėgant galiu teigti, jog jaučiuosi gan normaliai, tačiau su ta sekunde man prieš akis blyksteli neaiškus juodas vaizdas ir tuo metu aš vėl pradedu nekęsti pasaulio. staiga aš vėl pradedu norėti save žaloti, numesti svorio tiek daug, kiek tik įmanoma, pradedu norėti įtikti visiems. aš nežinau, kas tai yra, tačiau tos mintys žybteli mano galvoje vis dažniau ir dažniau. jos būna blogesnės net už tas, kurias turėjau sausio mėnesį. kartais aš pradedu manyti, jog esu psichopatė ar sadistė, bet tikriausiai tai tik mano mintys žaidžia su manimi. jos nori, jog save matyčiau kaip siaubingą žmogų ir linkėčiau sau pačio blogiausio, kol netapsiu gražia, populiaria mergina mokykloje, tobula drauge ar tobula mokine. ta tamsa užgniaužia mano vidų ir atneša mintis, kurios priveda iki nuolatinio savęs nubaudimo: žalojimosi, nevalgymo, atsiskyrimo nuo visų kitų. aš nė nenumanau, kas yra tas blogas dalykas manyje, bet žinau, jog prie nieko gero tai neprives."
- norėjau pasidalinti su jumis tai, ką jaučiu.
YOU ARE READING
juodi žiedai. / poetry
Poetry❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
