Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

5

Pagaliau. Pagaliau stosiu i universitetą.
Mane tėtis išsiuntė gyventi su močiutė kadangi mano jog aš viso labo kalė. Pas močiutę gyvenu jau apie du metai. Baigiau mokyklą. Susiradau naujų draugų. Amandos taip pat nepamiršau, kas dieną susiskambinam.

-Pasiruošus? - močiutės veide švietė šypsena.

Palinksėjus galvą įsėdau į mašiną. Pajudėjom universiteto link. Labai jaudinuosi. Gerai tai jog visus du metus nemačiau tų šunsnukių veidų. Girdėjau jog Ignas taip pat eis į ta patį universitetą, o Danielius tai bala žino ką jis daro su savo gyvenimu. Buvo vartojas narkotikų ir kitų blogų dalykų.

Pagaliau sustoje universiteto mašinų aikštelėje apsidairiau.

-Na tai ką? Sėkmės mieloji, - močiutė paglostė mano skruostą nusišypsodama.

Taip pat jai nusišypsojus apkabinau.

Pagaliau išlipus iš mašinos pasiėmiau savo krepšius iš pagažinės patrauliau įėjimo link.

Patekusi į vidų nulėkiau administracijos stalo. Sakė jog gyvensiu bendrabutį su kambarioke arba kambarioku.

-Sveiki, - nusišypsojus mielai moteriškei pasakiau pavarde bei varda.

Gavusi raktą patraukiau kambarių link. 57 kambarys.

Pasiekusi duris giliai įkvepiau ir išpučiau orą.
Pabeldus į duris negavau jokio atsakymo. Palenkiau rankeną ir jau ketinau įeiti bet staiga balsas mane sustabdė.

-Neikit! - pasigirsta vyriškas balsas. Greitai uždarau duris.

Po kelių sekundžių duris atidaro vaikinas. Apsijuosias rankšluosčiu apatinę kūno dalį. Nuo jo rudų plaukų krito maži vandens lašeliai. Kas reiškė jog jis ką tik po dušo.
Stengiausi nekreipti dėmesio į jo ištreniruotą kūną. Papurčius galvą nusukau žvilgsnį.

-Sveika, - šyptelėjo jis- Tu tikriausiai mano kambariokė?

Lėtai linktelėjau ir pagaliau pažvelgiau į vaikina. Sustingus žvelgiau į jau senai matytas pilkas akis. Danielius.

Vaikinas susiraukė. Tada nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų.

-Sara? - jis tyliai sumurmėjo.

Nieko nesakydama praėjau pro jį ir pasidėjau daiktus ant laisvos lovos.

Papurtes galva Danielius uždarė duris ir grįžo į vonią.

Jis ganėtinai pasikeites nei prieš du metus.

Iš vonios išlenda jau apsirengęs rudaplaukis.

-Aš išeinu, - tik tai pasakęs jis išlėkė pro duris.

Apsižvalgiau aplink kambarį. Kambaryje buvo dar viena lova. Iš viso trys miegojimo vietos. Tikraiusiai dar kažkas čia gyvena.

**

Prasėdėjus kambaryje iki vakaro nieko gero nenuveikiau. Susiskambinau su Amanda papasakodama jog jau esu bendrabutį. Per likusį laiką tiesiog nepajutus užmigau.

Staiga pro kambario duris įlėkė kokie penki vaikinai besijuokdami. Apsimečiau jog miegu.

-Pala ššš, - kažkas pradėjo tildyt visus- ji miega.

Kažką burbėdami jie susirinko visi į svetainę ant sofos. Pasigirsta televizoriaus garsai. Tikiu jog jie žiūri futbolą kadangi girdisi kai kažkas skanduoja kažkokį komandos pavadinima.