negaliu užmigti. per daug minčių. reikia kažkur jas rašyti. prisiminiau. taigi. pradedam.
ar tau patinka, kai tave lygina su kuo nors kitu? man - ne.
"pažiūrėk kokia Saulė (nu čia belenkokį vardą įstatykit) šaunuolė! tokia atsakinga, nieko nepamiršta, viską daro labai gerai! o tau pastoviai reikia viską priminti, tu visada viskuom nepatenkinta!"
oo, man tai labai artima. pastoviai, kai mamai užeina pyktis, arba kai ji būna pavargusi - ji išpila viską ant manęs. aš jos jokiu būdu nekaltinu, aš galima pasakyt pripratus, bet vistiek po kiekvieno tokio incidento atsiguliu į lovą ir verkiu, verkiu ir dar kartą verkiu. taip nutiko ir šiandien. man pastoviai kyla mintys apie savižudybę, "kodėl aš apskritai esu šiame pasaulyje"?, jeigu aš tokia beviltiška... esmė man būti čia?
tai praeina. nesiūlau tau, jeigu kyla tokios mintys - pasiduoti joms. geriau pagulėk, apmąstyk, ramiai. ramiai. tu ne vienas toks. kad ir koks gyvenimas atrodytų blogas, žiaurus ir neteisingas - nebijok, tu ne vienas toks. parašyk man. visada yra išeitis. labanakt)))
