Mafijos princesės sugrįžimas

3.24

Išvykome dar nepradėjus aušti. Kai nusileidome Italijoje dar nebuvo net pietų. Mus pasitiko vairuotojas ir parvežė namo. Aš palindau po dušu persirengiau į džinsus ir maikutę. Būnant Italijoje man nereikėjo peruko. Vis tiek visi žino kas aš. Pažvelgiau į veidrodį ir vėl jame mačiau Rebeką.

Buvau susitarusi dėl susitikimo trečia valandą. Pažvelgiau į laikrodį buvo pirma. Nusileidau žemyn pavalgyti. Valgomajame sėdėjo Kevinas ir dorojo kepsnį.

- Skanaus, - pasakiau.

- Ačiū, prisėsk. Tuoj tau atneš maisto.

- Ar susitikimo vieta toli nuo čia? – pasiteiravau.

- Valanda kelio. – į kambarį įėjo tarnaitė nešina mano maistu.

- Tada pavalgius turėtume važiuoti. Negalime vėluoti.

- Gerai vyrai jau pasiruošę laukia tik mūsų.

- Man reikia ginklo. Negalėjau jo atsiskraidinti.

- Taip žinoma kas nors tau jį tikrai duos. – toliau valgėme tylėdami.

Baigus išėjome į kiemą ten jau laukė vyrai. Vienas man parodė bagažinę su ginklais ir leido rinktis ką noriu. Kaip įpratus pasiėmiau pistoletą ir prisisegiau prie kojos. Taip pat pasiėmiau specialu diržą su ginklu ir papildomomis apkabomis. Ginklu slėpti nereikėjo, nors važiavome dėrtis turėjau būti viskam pasiruošus. Mes su Kevinu įsėdome į vieną iš mašinų. Apsauga važiavo tiek iš priekio tiek iš galo. Sustojome prie apleistos gamyklos. Ir vėl kraupi vieta susitikimui. Mudu išlipome iš mašinos ir Kevinas davė įsakymus savo vyrams.

- Jei prasidėtu susišaudymas prioritetas turi būti Kamilos saugumas. Tik apsaugojus ją galima imtis manęs.

- Tu gal kvailas? Jie man nieko nepadarys užtai tave sugavę nudės. Aš tikrai neliksiu už tai atsakinga. Jei kas nutiks noriu, kad mus pridengtumėt, o kitką padarysiu pati. Išsiskirstykite, kad geriau matytumėte perimetrą ir be komandos nešaudykite. – jie kreivai pažiūrėjo į mane.

- Darykit kaip ji liepia. – paantrino man Kevinas.

Mudu pajudėjom link mašinų kitoje pusėje. Iš vienos iš jų išlipo Greras. Dėdės ir tetos nesimatė. Kaip man reikia derėtis su vaiku? Jis nieko nesupranta.

- Labas, Rebeka. – pasisveikino jis.

- Sveikas, Gregai, ką čia veiki? – pasiteiravau.

- Tėvas mane atsiuntė.

- Aš norėjau susitikti su juo, o ne su tavimi.

- Žinai po visko tau reikia džiaugtis, kad bent aš pasirodžiau.

- Gerai, mes norim sudaryti paliaubas. Ko jūs norit, kad tai įvyktu?

- Rebeka tu išdavikė. Mes norim tavo galvos.

- To nebus. – pasakė Kevinas.

- Tada tu negausi paliaubų. – pašaipiai atkirto Gregas.

- Kas nori manęs ir kodėl? Žinau, kad dėdei mano galvos nereikia, nes jam būtu ne palankus karas su manimi.

- Aš noriu tavo galvos. Aš pasitikėjau tavimi, o tu mane išdavei.

- Tai nebuvo susiję su tavimi. Tavo tėvai norėjo manim naudoti. Niekas nesinaudoja Rebeka Ruso. – pasakiau pro sukastus dantis.

- Pussesere man tai nerūpi. Tėvas mane atsiuntė, nes manimi pasitiki.

- Kas bus jeigu aš priversiu sustabdyti tiekimą prekių tavo tėvui. Manai jis ilgai po to gyvens.

- Nežinau, bet niekas man negrasins. –pasakė ir išsitraukė ginklą. Tą patį padarė ir jo vyrai. Nieko nelaukusi nusitaikiau į Gregą.

- Juk žinai, kad aš greitesnė. Nuleisk ginklą ir pasikalbėkim. – visai nenorėjau šaudytis.

- Aš nudėsiu jį ir jo verslas atiteks man. – kalbėjo nutaikęs ginklą į Keviną.

Nespėjau daugiau nieko pasakyti kaip Gregas iššovė. Prasidėjo susišaudymas aš peršoviau Grego koją ir sučiupau jį. Prie manęs pribėgo keli vyrai. Liepiau jiems paimti Keviną nes jis gulėjo be sąmonės. O pati tempiau Gregą vis atsišaudydama. Kai pavyko pasiekti mašiną įmečiau Gregą į bagažinę. Pati atsisėdau už vairo Kevinas jau gulėjo ant galinės sėdynės. Liepiau vyrams trauktis ir pati paspaudus greičio pedalą iki dugno nuvažiavau į Kevino namą. Visi nežinojo ką daryti. Žinojau tik vieną žmogų kuris dabar gali padėti. Surinkau jo numerį.

- Niko picerija klauso. – išgirdau atsiliepiant.

- Rebeka Ruso 1395al4h9 reikia medicininės pagalbos. Peršautas vyras.

- Mes turime jūsų koordinates. Sekančioje sankryžoje pasukite į kairę, o tada važiuokite du kilometrus tiesiai. Jus pasitiks juodas Reidž rover markės automobilis toliau sekite jį.

- Supratau.- padėjau telefoną ir dariau kaip liepta. Sustojome požeminiame garaže. Kevinas buvo paguldytas ant neštuvų ir nugabentas į rūsį. Ten buvo įrengta laikina ligoninė.

- Panele Ruso jums teks palaukti čia. – liepė ginkluotas apsauginis.

- Aš noriu su juo pasikalbėti.

- Ponas, Smitas atvyks čia per artimiausia valandą.

- Gerai, prašau iškart pranešti.

- Gerai pone.

Vaikštinėjau iš kampo į kampą kai vyko operacija. Mane žudė įtampa. Mašiną su Gregu atidaviau Kevino apsauginiui. Ponas Smitas pasirodė po geros valandos. Jis gelbsti žmones pakliuvusius į bėdą. Jo paslaugų paketą buvau užsisakiusi labai senai. Jis veikia visame pasaulyje todėl panaudojau savo paslaugų paketą.

- Rebeka, nežinojau, kad tu gyva. Labai nustebau. Kai buvo panaudotas tavo apsaugos kodas. Praėjo nemažai laiko po to kai jį įsigijai.

- Man reikės naujo.

- Nesijaudink gausi. Žinoma už tinkamą kainą.

- Sumokėsiu. Gal žinai kaip jis?

- Sakė, kad jo būklė labai sunki. Ką tu darai su juo?

- Jis mano vyras ir taip žinau, kad kvailai pasielgiau ištekėdama už priešo, bet aš visad dariau ką norėjau. Man reiks tavo paslaugų. Noriu, kad būtum tarpininkas derybose su Nostra.

- Kiek žinau tu pati nebloga derybininkė. Kam tau reikia mano pagalbos?

- Dėdė nenori su manim kalbėti, bet dabar aš turiu svertą. Pas mane jo sūnus. Noriu, kad perduotum jam žinutę. Aš norėjau taikos, bet jis man paskelbė karą dabar jo eilė manęs maldauti, arba atsiūsiu jo sūnaus galvą.

- Tu tikrai pasiruošus pradėti karą?

- Taip. Jei Kevinas neišgyvens aš ištrinsiu Nostra pavardę iš istorijos. Pati juos visus išskersiu. Tau žinoma bus sumokėta.

- Žinai aš visad norėjau dirbti su tavimi. Tu esi legenda. Žinai yra tokių kurie sako, kad tu buvai galingiausia moteris istorijoje.

- Žinai jie truputi perdeda. Tai padarysi ko prašau?

- Taip, man bus malonu. – pasakė jis ir dingo iš mano akių.

Prasėdėjau ten dar gerą valandą kai atėjo gydytojas.

- Kaip jis?

- Mes padarėme ką galėjome. Jo būklė labai sunki. Artėjanti para nurems viską. Kulka perskrodė jo kairia plautį ir įsmigo per centimetrą nuo širdies. Po tokių sužalojimu mažai kas išgyvena.

- Ar galimą jį perkelti į namus?

- Taip žinoma tuo bus pasirūpinta.