#Jennie#
Kaip ji dar pastovi ant kojų?
Norėjau šaut į galvą, bet ta atsistojus patraukė ir užgriuvo ant manęs. Staiga ji pagriebė man už plaukų.
-Au...
Mes vartaliojomes. Ji trenkė man į veidą. Aš atgal.
Reik jai sugirdyt paskutinius vaistus...
Apverčiau ją ir prilaikydama jos rankas trenkiau. Ji apsvaigo. Greit ištraukiau tabletes ir sukišau į burną. Ji norėjo išspjaut, bet aš jai kišau į gerklę.
-Valgyk! Greičiau!
Ji kosėjo. Staigiai trenkus man nušliaužė toliau.
Mačiau kaip ji po truputį linguoja atsistodama.
-YUNA!
Staiga atsisukau į tą pusę. Už iš krūmų išlindo Jungkook su Taehyung.
-Jungkook... ,-tarė silpnu balsu ši.
-Yuna...
Jis jau bėgo link jos. Aš paėmiau šalia gulintį ginklą ir nusitaikiau.
Tu man visada trukdai. Visada...
Šoviau. Yuna tai pastebėjo.
-Ne!
Ji pastūmė Jungkook ir šoko tiesiai priešais kulką.
Aš juokiausi. Staiga pajaučiau kaip mano rankas surakino. Jis nuspyrė mano ginklą. Aš pažiūrėjau į tą pusę.
-Geros tau žemelės šliužę... Man pavyko!
#Yuna#
Aš kritau. Staiga pajaučiau stiprias rankas. Atsimerkiau, tačiau jutau, kad tai daryti vis sunkiau buvo.
-Ne... Ne... Ne...
-Atleisk...
-Yuna... Yuna?!
-Atleisk, kad nebūsiu tavo.... Kaip tą-- Ka--
-Yuna.... Nekalbėk, prašau nekalbėk
-Visada gal... G-- gaaal.... galvojau, kad būsiu su ... Su tavim ,- tariu sukūkčiodama nuo skausmo.
-Ne. Tu būsi, ar girdi?!
-Ne... Man j--
Išspjoviau kraują... Dar ir dar... Prie pat širdies jaučiau kulką. Šaltą... Man darosi šalta.
Man temo akyse... Staiga išgirdau kažkur balsą, pasukau galvą ir sustingau. Po truputį mano akys nusišypsojo.
Lia... Tu gyva... Gal aš jau danguje?
-Sesut! Ne... Ne....
Pajaučiau jos šiltą rankutę.
-Lia... Tu g.. gyva? Ar man ja--
Sukosėjau.
Visi atsistojo aplink.
-Jūs visi čia... ( ji užsimerkė pajautus didesnį skausmą krūtinėje, o tada sukosėjo) džiau... džiaugiuos,- tyliai tariau.
#Jungkook#
Mačiau kaip geso gyvybė. Ji buvo leisgyvė mano rankose.
-Yuna... Ne. n
Nepalik manęs... Tik ne taip... Ne tokiu būdu... Tu negali, Yuna, ar girdi?!
-Aš myliu tave, Jungkook...( ji labiau pradėjo kvėpuot) Visus........ Jus m...m yliu ir br...brolį.
-Jis sveikas,- tyliai tarė Hoseok suspaudęs kumščius.
Ji nusišypsojo.
-Labai gerai. Ačiū Jums... Vi--
Ji nutilo, o tada iš lėto jos vokai leidosi.
-Ne... Ne... Ne...
-Yuna!
-Yuna nemirk, nepalik mūsų- Jugkook, šeimos savo.... Yuna!
Namjoon purtė galvą, SeokJin jau įsikibęs verkė Hoseok ant peties, o kiti tiesiog stovėjom it statulos.
-Atlei--
Jos kūnas staiga sugniubo. Galva nusviro. Jos sesuo isteriškai užrėkė. Ji šaukėsi jos.
Ne... Taip... Tai negali...
Mažylė ją purtė ir maldavo pragrįšti.
Tačiau, dabar tai neįmanoma.
Viskas, kas gražu gali vieną dieną ir išnykt...Visada...
Mano rankos drebėjo.
Jos nebėra...
YOU ARE READING
Netyčia...//JK ff// BAIGTA
Romance... -Tu? Jis verkė, o balsams artinantis šis labiau subliuško. 'Yuna, ir ką tu dabar darysi?' ... Gyvenimas pilnas netikėtimų... spalvų ar posukių... Lee Yuna tai patyrė. Ir ji tuo džiaugėsi. Ypač gyvenimo...
