21 dalis

177 11 0
                                    

  -  Žinau, dabar jisai mūsų.  

- Mūsų?

- Taip, tavo ir mano - tada jis lėtai prisiglaudė prie manęs ir pabučiavo, aš atsakiau į bučinį, jis buvo lėtas, bet kupinas aistros.

Man atrodo aš juo nesusižavėjau.

Aš jį pamilau.

Mes kartu išlipimo iš mašinos, jis man perdavė raktus nuo namų ir pasakė, kad aš atrakinčiau namus ir palaikyčiau duris, o jis atneš visas tašes. Aš padariau kaip liepta, laikiau duris ir laukiau kol jis ateis, jis atėjo visas apsikraustęs tašėmis ir įėjo į namus.

- Einame ieškoti virtuvės, pagal planus turėtų būti ten - ir nuėjo viena puse, aš sekiau paskui jį, eidama grožėjausi namais, viskas buvo pasakiška, tipinė merginos svajonė.

Kai susiradome virtuvę, kuri buvo sujungta su valgomuoju ir pusiau su svetaine jis viską padėjo ant valgomojo stalo. Iš kokių keturių tašių jis paėmė dvi ir nuneše į pačią virtuvę, padėjo ant žemės ir atsisuko į mane.

- Saulute?

- Mmm?

- Iškraustyk šitas dvi tašęs kur padėjau, ok?

- Gerai

- O aš einu paimsiu visą kitą.

Aš ėmiausi darbo, tose abejose tašėse buvo tipiški eiliniai produktai, vaisiai, daržovės ir taip toliau. Kad užkliuvo už akių tai vynas, šampanas ir kitos alkoholio bonkos.

Kai įpusėjau Grįžo Zayn su kitomis tašėmis.

- Jau baiginėji?

- Aha - kas nedaug liko jis man padėjo užbaigti - dar reikia kokios pagalbos - maloniai paklausiau jo

- Einame, jeigu žinoma nori tik padėti

- Žinoma, kad padėsiu tau.

- Tada šaunu princese.

Aš taip gerai jaučiuosi su juo, tad aš jam padedu. Mes dar kartu iškraustėme visus daiktus ir apvaikščiojome namą, jisai tobulas. Keturi miegamieji, trys vonios kambariai, sandėliukai, darbo kambarys, paprastas neįrengtas kambarys.

Viskas buvo taip gražu. Liko tik viena tašė.

- Pabaigiam? Liko paskutinė.

- Aš ją pasilikau geriausiam. 

- Geriausiam? Gi viską apžiūrėjome juk. 

- Deja,  ne viską - po jo žodžių aš susimąsčiau, mes neapžiūrėjome vieno aukšto, tiksliau matėme laiptus ir jai nebuvome užlipe. 

- Tie laiptai?

- Aha - jis paėmė tą tašę kartu, taip pat ir mūsų keliolines kur buvome susidėje savo rūbus ir dar kelis asmeninius daiktus. Jis pasiėmė savo, o aš savo. Kai ėjome jis paėmė man už delno, tiksliau susikabinome rankomis, tarsi aš galėčiau kažkur nuklysti. Kai priėjome tuos laiptus jis nusišypsojo, jie buvo sukti, kai užlipome tais laiptais kaip suprantu į palėpe aš apakau, tai buvo nerealaus grožio ir dydžio miegamasis.

 Kai priėjome tuos laiptus jis nusišypsojo, jie buvo sukti, kai užlipome tais laiptais kaip suprantu į palėpe aš apakau, tai buvo nerealaus grožio ir dydžio miegamasis

К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.

Atsivėrė vaizdas į jūrą. Tas miegamasis dar turėjo atskira kambarį, kuris buvo spinta ir taip pat atskirą vonios kambarį bei balkoną.

- Čia nuostabu.

- Žinau jis specealiai mums. Neprieštarauji, kad miegosime tame pačiame kambaryje? 

- Neprieštarauju.

- Kraustomės daiktus?

- Taip - mes iškraustėme visus daiktus, aš norėjau pasilikti savo daiktus savo tašėje, bet jis primigtinai reikalavo, kad aš juos iškraustyčiau į spintą. Tad aš taip ir padariau. Taip pat maiše kur jis atnešė buvo dušo priemonės ir kitos smulkmenėlės kurias kartu iškraustėme. Tačiau kažkas dar buvo likę, jis nuėjo išimti, kad ir kas ten buvo.

- Kas ten dar liko? - Aš jo paklausiau. Jis atnešė arčiau, mes atsisėdome lovos gale, ant žemės. Jis ištraukė kas ten buvo.

Ogi ten buvo dvi taurės su šampano ir vyno buteliais.

- Ką geriame pirmiau?

- O kas sakė, kad aš išvis gersiu?

- Negi  aš turėsiu vienas čia ir gerti.

- Juokauju gi, šampaną pirmiausia

- Gerai - jis atrodė taip gražiai, saulė jau leidosi, o mes tiesiog sėdėjome gale lovos ir gurkšnojome šampaną ir kalbėjome apie bereikšmius dalykus.

- Gigi - jis kreipėsi į mane, o tai atkreipė mano dėmesį į jį. - tu esi gražiausia mergina kurią esu matęs, tavo akys, balsas ir figūra yra pasaka, tu pati kaip pasaka. Po to kai susipažinome aš visą laiką apie tave tik ir galvoju. Tavo šypsena kaip saulė, padaro mano dieną labai džiugia. Atleisk, kad aš kai kada buvau toks, kurio tikrai nelinkėčiau niekam, aš galiu būti įžūlus, tačiau aš stengiuosi keistis dėl tavęs. Man reikėjo daug drąsos sukaupti, kad visa tai tau pasakyti. Aš prie jokios panelės taip nesijaučiu, tačiau prie tavęs jaučiuosi visai kitaip, iš pradžių nesupratau kas tai, bet tik po kurio laiko supratau, kad aš tau jaučiu simpatiją, gal netgi daugiau, tu esi man labai brangi, kad ir mes tik tokį trumpą laiką pažįstami. Aš noriu kai ko tavęs paklausti, tai yra man labai svarbu - visą laiką pas mane viduje buvo uraganas, aš nesupratau kas čia darosi, tačiau laukiau jo klausimo.

Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)Место, где живут истории. Откройте их для себя