Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

28 dalis

  - Gerai - kurį laiką aš patylėjau  

Aš jiems papasakojau kaip viskas yra. Kai viska papasakojau Niall atrodė dar labiau susirūpines, tik jau labiau piktas.

- Pala saulele - jis nemetė visų tų reikalų?

- Ką tu turi omenyje?

- Gi pati man davei suprasti kur jis įsivėles, aš dar ne visiškai baigęs, bet jis galvojau, kad seniausiai baigė

- Aš dabar pasimetusi

- Dėl ko?

- Aš nesupratau kur jūs abu įsivėle, kodėl man visi nieko normaliai nepaaiškina?

- Jeigu jis tau visko normaliai nepapasakojo aš nenoriu kištis tarp jūsų, jis mane tam tikrąją šio žodžio prasme užmuštų.

- Labai prašau Niall, bent kiek, kad žinočiau ar galiu ramiai būti.

- Gal kada ir viską sužinosi - įsiterpė ir Bebe, pala? Ji irgi viską žino?

- Tai ką? Aš čia viena kuri nieko nežinau šiame name? - jie nieko nesakė, bet  iš jų veido supratau, kad aš buvau teisi. - rimtai? Eikit toli. - aš supykusi atsistojau ir pasukau kitų vaikinų link. - kuris iš jūsų man malonėtų viską paaiškinti? 

Jie visi žiūrėjo į mane nesupratę.

- Gal paaiškinsi? Tada žinotume ko tiksliau tu nori iš mūsų - tikrai maloniai su manimi kalbėjo Louis.

- Visas tas reikalas? Į kurį jūs visi įsivėlę? Nei Zayn man normaliai bei pilnai nepaaiškino, be to tas pats su Niall. Oh, ir Bebe su Niall man davė suprasti, kad aš vienintelė šiame name kuri nieko nežino. - aš buvau labai įsiutusi, tad tiesiog staugiau ant jų.

- Ramiau, ką tiksliau tau jie pasakė? - Harry manęs paklausė

- Koks skirtumas? Pasakykit jūs viską man ir tada pasakysiu ir aš.

- Oi ne, taip nesidaro - kažkuris iš jų man pasakė.

- Ir užsikruškit visi, ate.

Tai pasakiusi pirmu taikymu ėjau į miegamą. Pakeliui jie visi mane šaukė, įpač Bebe. Nenorėjau taip elgtis, bet neturėjau išeities, bent jau ne iki tol, iki kol man viską paaiškins. 

Kai tik įėjau į miegamą užtrenkiau duris ir jas užrakinau, jie visi baladojosi į jas ir liepė man išeiti.

Tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio.\

Emocijos veržėsi per visus kraštus, kodėl man visos emocijos taip reiškiasi?

Zayn pažįstu labai trumpai, mes kaip ir pora.

Man jis tikrai labai rūpi.

Aš tiesiog nuslinkau prie durų, atsisėdau ant žemės ir pradėjau verkti, man buvo sunku valdytis. Kiek aprimusi pasikėliau ir susirinkau visus savo daiktus. Man reikia neždintis iš čia. 

Susirinkusi visus daiktus paskambinau taxi ir pasakiusi adresa ir sužinojusi po kiek laiko atvažiuos norėjau tiesiog dingti. Kai liko kokios kelios minutės išėjau iš miegamo. Laimė, kad visi jau buvo kažkur išėje. Kai buvau jau prie lauko pagrindinių durų Išlindo Bebe.

- Prašau nesielk taip - ji man pasakė

- Kaip?

- Taip, tu mums visiems esi gera draugė ir aš nenoriu, kad tu taip paimtum ir išeitum.

- Aš viską puikiai suprantu, bet suprask tu ir mano situaciją, kaip aš turėčiau jaustis? Aš čia viena nieko nežinau. Man reikia išeiti. Beje, kur visi?

- Jie išvažiavo ieškoti Zayn , kad jį čia partemptų ir jūs viską išsiaiškintumėte.

- Tada tikrai, viso, šiuo metu jis yra toks žmogus su kuriuo noriu matytis mažiausiai.

- Gigi, labai prašau. Tu tikrai šauni mergina, aš nenoriu prarasti tokios draugės kaip tu.

- O tu ir neturi prarasti, kas mums draudžia bendrauti? Tada rytoj atvažiuok pas mane, kokią katvirta valandą vakare, gerai?

- Gerai - ji sutiko su mano mintimi.

- Tada ir galėsime aptarti viską, o dabar atsiprašau, tuoj mano taxi atvažiuos.

- Iki - tai pasakiusi ji apsikabino mane atsisveikinimui, o aš ją atgal, taip mes ir atsisveikinome.

Kai tik išėjau taip ir įvažiavo taxi mašina, aš nei nedvejodama įsėdau į ją. Pasakiau adresą ir vairuotojas pradėjo važiuoti namų link. Važiuojant pamatėme kelias mašinas sustojus ir kažkokius vaikinus riejantis. 

Aš juos atpažinau, ten jie visi rėkė ant Zayn. Aš nežinau kodėl, bet liepiau vairuotojui sustoti ir palaukti manęs. Aš nežinojau ką darau ir kodėl tai darau? 

Išlipau iš mašinos ir patraukiau jų link. Visi nutilo išskyrus Zayn, jis nesuprasdamas kodėl jie nutilo staugė toliau ant jų. Aš priėjau prie jo ir pastūmiau jį taip, kad jis atsitrenkė į mašiną ir liko prisilaikydamas prisispraudes prie jos. Žiūrėjo į mane nesuprasdamas kaip aš čia atsidūriau.

- Ar tu apsiraminsi? - užrėkiau ant jo.

- Kas yra? Kas blogai? 

- Tu gal juokauji? Gerai toliau riekis su jais, jeigu tau niekas neblogai tai viso, ate mano mielas Zayn.

- Palauk - jis rėkė ant manęs, kol aš ėjau taxi link. Įsėdau į mašiną ir mes toliau važiavome link namų. Aš sėdėjau lyg akmuo, tačiau mano akimis krito ašaros. 

Ką galiu pasakyti, aš labai jautrus žmogus. Mes jau pradėjome važiuoti kaip ir greitkeliu. 

Mane kankino kažkokia bloga nuotaika, galbūt dėl to, kad su Zayn susiriejome.

Kai jau kiek aprimau pastebėjau, kad pasiekėme miestą, jau buvome prie labai intensyvios sankryžos. Čia labai daug mašinų. Kai jau atrodė, kad išvažiuodinėjam pasisukau į šoną ir pamačiau, kad į mus dideliu greičiu važiuoja sunkvežimis. Aš tiesiog sustingau ir jis atsitrenkė į tą vietą kur kapotas.

Aš pajutau tik stiprų sukimą ir dūrį. Daugiau nieko.

Tamsa.