Dar viena bemiegė naktis...
Skaudėjo visą kūną, o akys buvo lyg pripiltos smėlio. Pasisukau į šalia miegantį beveik be gyvybės ženklų Kailą. Jis miegojo nenusirengęs, tik jo švarkas mėtėsi ant žemės.
Atsikėliau tyliai, nors pažadinti jį ir nebuvo tikimybės. Vyras buvo per giliai įmigęs.
Laukiau Kailo iki pusės keturių ryto, bet vyras negrįžo. Šlaistėsi naktinėmis Kauno gatvėmis. Jaudinausi dėl jo, miestas nebuvo itin saugi vieta užsieniečiui. Vyliausi, kad bent Fabio ar Luką bus pasiėmęs dėl apsaugos, nors patikrinti to ir neišdrįsau. Prie lovos palikau šviesą, kad kai Kailas grįš, matytų kur eiti ir tuomet užsnūdau. Netrukus prabudau nuo tylių keiksmų. Prasimerkiau, bet neišsidaviau, kad nemiegu. Suparalyžuota klausiausi kas dėjosi aplink. Kailas buvo absoliučiai girtas. Vos sugebėjo pasiekti lovą, o apie nusirengimą net nebuvo kalbos. O aš jo laukiau... Tikėdamasi, kad galėsime pasikalbėti, išsiaiškinti viską. Galėsiu perteikti savo baimes, bet... Klausydama kaip vyras šlaistosi po kambarį, supykau. Ant savęs. Kartojau mamos istoriją. Jaudinausi, laukiau grįžtančio... Teisinau jį kaltindama save. Ir kur atsidūriau? Prie komos būsenoje paskendusios ir alkoholiu dvokiančios žmogystos.
Siaubingai maudė pilvo apačią. Lyg visas mano jaučiamas nerimas ir apmaudas būtų susikaupę vienoje vietoje. Pradėjau ir kraujuoti, nors mėnesinėms dar tikrai nebuvo laikas. Stresas, patirtas šiais mėnesiai padarė savo: išbalansavo tiek kūną, tiek ir emocinę būklę.
Kailo dovanotas laikrodis rodė artėjantį vidurdienį, bet vyras net neketino keltis. Nuo jo vis dar sklido alkoholio stiprus kvapas, tad pravėriau langą, įleisdama šalto oro į kambarį. Palaikiusi porą minučių, uždarau ir palikau pravirą ventiliaciją. Kambaryje gerokai atšalo. Priėjau prie lovos ir savo antklodės puse užklojau jį. Kai jis miega, atrodo toks ramus... Nors net bijojau pagalvoti kur ir su kuo praleido naktį.
Pakėliau jo švarką žemės, kad nesusiglamžytų. Iš kišenės iškrito mobilusis ir piniginė. kuriuos suskubau pakelti sudėdama ant spintelės greta lovos. Sugrįžusi į kitą kambario pusę susirangiau krėsle ir be garso įsijungiau televizorių. Bet taip nieko ir neįstengiau įžvelgti. Mintys keitė viena kitą. Pykau ir jaučiausi suglumusi. Kodėl jis prisigėrė? Ar reikėtų pasikalbėti, kai atsikels? Balsu neužduoti klausimai nedavė ramybės. Žvilgsnis klaidžiojo po kambarį ieškodamas užuominų. Ir rado. Popieriaus sulankstytą lapą, besimėtantį po kėde šalia Kailo švarko. Nors ir jaučiau, kad geriau jo neliesti, bet pasidaviau mazochismui. Skausmingai pakilau pakeldama popieriaus skiautę ir ją išlakstydama. Perskaitydama Modestos vardą ir telefono numerį. Ir šlykščiai raudonais dažais įspaustą bučinį. Man skaudėjo. Jaučiausi išduota žmogaus, kuriuo pasitikėjau. Kuriam apnuoginau savo sielą išsipasakodama. Stipriai pervertindama save manant, kad tai, kad tarp mūsų įvyko Lietuvoje, galėjo turėti ateitį.
Popierių sulanksčiau. Ir įdėjau atgal į švarką. Lyg jo ir nebūčiau radusi. Sužinojusi apie vyro naktinius nuotykius. Toliau dėjausi abejinga, nors širdis kraujavo.
Pradėjo skambėti Kailo telefonas. Skambėjo ir skambėjo nenurimdamas kol prisibeldė į alkoholyje nuskandintas smegenis. Kailas sujudėjo ranka bandydamas sugriebti mobilųjį, bet jį tik numetė ant žemės. Akies kampučiu stebėjau nevalingus judesius net neketindama ateiti į pagalbą.
Telefonas vėl pradėjo skambėti. Kailas nusikeikė ir persisvėrė pro lovos kraštą pirštais bandydamas sugraibyti mobilųjį.
- Ko?- gergždžiančiu ištarė atsiliepdamas į skambutį.- Ne, vėluosim. Taip. Vėluosim. Nežinau kada.
Negailestingai nutrenkdamas telefoną ant spintelės Kailas susmuko vėl ant pagalvės. Giliai įkvėpė ir man kilo įtarimas, kad jį pykino. O to ir troškau. Norėjau, kad jam skaudėtų, jaustųsi taip pat blogai, kaip vertė jaustis mane. Bet Kailas sugebėjo pakilti iš lovos. Sudejavęs, prisėdęs ant krašto ir drebančiomis rankomis susiimdamas galvą. Tuomet pakilo ir nuskubėjo į vonią. Šyptelėjau. Pagiežingai, nors kažkur viduje jaučiau gailestį klausant kaip jį pykiną. Bet nepasijudinau iš vietos. Tik ištiesusi ranką vėl pravėriau langą įleisdama į kambarį vėsos ir bandydama išvaikyti suvirškinto alkoholio tvaiką.
DU LIEST GERADE
... man nebaisu... (naujai atgimusi)
RomantikPakeista, naujai atgimusi istorija apie gyvenimo išbandymus, drąsą ir nenugalimą meilę. Melitai likimas nebuvo gailestingas: turėjusi sunkią vaikystę ir anksti tapusi našlaite, stengėsi būti tobula. Tobula įdukra, geras žmogus. Ta, kuria visi galėtų...