angelo sparnai

110 19 0
                                    

„širdis manoji skyla lyg sudaužytas veidrodis
taip greitai, jog nespėju rinkti šukių.

mano siela byra ant kilimo dalelėmis
ir sujaukia nemalonią tvarką.
ak, vėl teks tvarkytis.

iš pilkšvo dangaus byra mano ašaros
ir neviltis,
o šiandien itin stipri liūtis.

tuščias mano žvilgsnis perveria stiklą,
akys klaidžioja ant šlapios žolės;
kaip aukštai aš nuo žemės.

angelo sparnai niekad nesiilsėjo
ant mano nugaros,
bet tą kartą, man iššokus pro atvirą langą,
jie sąmoningai nesuveikė."

- liūdnoka.

juodi žiedai. / poetryDonde viven las historias. Descúbrelo ahora