Sudegusio Teatro Aktoriai

1 dalis

Mokykla, mokyklėlė. Vieniems tai pragaras, kitiems tai... Vieta kur galima atsipalaiduoti, pasinerti į žinių ir mokslo pasaulį. Tokie kaip aš čia jaučiasi kaip rojuje. Nieko geriau nėra kaip tik ateiti į pamoką ir sužinoti tiek daug naujų dalykų!
HA!
Juokauju.
Čia yra pragaras. Na, bent jau taip aš įsivaizduoju pragarą. Tamsu, karšta ir kad ir kur pažvelgsi, norisi išvemti pusryčius.
Aš esu moksliukė. Na, taip mane vadina tie kurie pažįsta ir nepažįsta. Ir ką aš bandau įrodyti, tai, kad ne visi moksliukai dievina mokyklą. Mes taip pat jos nekenčiam, bet tiesiog esam... Protingi. Ir aš nebandau įžeisti populiariųjų sportininkų ir jų merginų palaikymo šokėjų, jie protingi... Tik kol kas to neatrado.
Pirmadienis.
Vos įėjusi į mokyklą pajaučiau kaip karštis apsupa mano kūną. Nežinau ar tai per daug atsukti radiatoriai, ar tie karšti futbolininkai kurie stovi prie manęs. Aš kaip ir bet kuri kita mergina kurią traukia priešinga lytis, mėgstu pažiobsoti į mūsų mokyklos garsiausius vaikinus, didžiausius sportininkus ir Anglijos ateitį. Futbolininkus. Pažvelgusi į telefoną supratau, kad iki skambučio liko 2 minutės, o aš dar nepasiėmiau knygų ir neužbėgau laiptais į trečią aukštą ir neįbėgau į matematikos pamoką ir neatsisėdau į savo vietą klasės viduryje.
Kaip visada per daug panikuoju. Spėjau įeiti į klasę su skambučiu, o tai nesiskaito kaip vėlavimas. Atsisėdau į savo vietą ir stebėjau kaip visa klasė prisipildo mokinių. Priešais mane atsisėdo populiarusis Benas. Jo platus rėmas ir tankūs rudi plaukai užstojo man lentą. Jei tai būtų kas nors kitas aš liepčiau persėsti, bet negalėjau. Man sunku kalbėti su vaikinais. Ypatingai su gražiais, populiariais ir dar futbolininkais. Man net nereikėjo, kad jis į mane pažvelgtų aš jau jaučiau kaip paraustu ir mano veidas įgauna tokią pačią spalvą kaip ir mano plaukai.
Įpusėjus pamokai mano kaklas pradėjo duoti signalus, kad jei tuoj pat nenustosiu jo tampyti į visas puses, jis atsistos ir išeis. Tikriausiai mano mokytojas pastebėjo mano nepatogią situaciją ir prakalbo. Nors galėjo ir patylėti.
"Panele Smithen, ar per Beno galvą jūs nematote lentos?"paklausė jis kaip visada mandagiai
"Taip." atsakiau tyliai, bet pakankamai garsiai, kad mokytojas išgirstų. Štai vėl aš paraustu, kadangi žinau, kad tuoj Benas atsisuks.
"Kodėl tu manęs nepaprašei, kad persėsčiau?" Benas atsisuko į mane ir nusišypsojo. Nusišypsojo? Ne verčiau išsišiepė. Kiek pastebėjau tai natūrali jo veido fazė.
"Gali?" pakėliau akis nuo blanknoto, daugiau nieko nesakydama. Man trūko žodžių, galva neveikė ir nepadėjo man sugalvoti nieko geriau. Tad likau su tuo. Ai. Koks skirtumas? Juk nėra taip, kad aš jam patinku.
"Žinoma princese" jis vėl išsišiepė ir mano ranka sustingo. Aš lėtai pakėliau akis ir jas primerkiau. Pripažinsiu, kad šis
žodis privertė šiurpuliukus ristis per kūną, bet tuo jis manęs nepapirks. Kad ir kokie populiarieji būtų nuostabūs, jie taip pat yra žinomi dėl savo merginų. Šimtų merginų. Anksčiau sklido gandai, kad kiek vieną savaitę jie permiega su vis nauja mergina. Dabar tai jau nebe gandai, tai faktai.
"Tai persėsk, prince" Pajutusi šiokį tokį pyktį, kad jis bandė su manim flirtuoti, atkirtau, kadangi jis nesitraukė, o pamoka ėjo toliau. Štai taip visa nedrąsa išgaravo kartu su mano svajonėm kartu sukurti šeimą, apsivaikuoti ir pasenti drauge. Mane vertė vemti tokie kaip jie. Mergišiai.
Princui antrą kartą kartoti nereikėjo, jis atsistojo ir persėdo, bet kaip tik tada nuskambėjo skambutis. Kadangi nespėjau nusirašyti tai kas buvo ant lentos, nusifotografavau. Aš išmani moksliukė.
Eidama koridoriumi prisiminiau, kad dabar bus kūno kultūra. Pati mėgiamiausia pamoka. JUOKAUJU. Mane gelbsti tik tai, kad mano geriausia draugė Mari taip pat dalinasi šia pamoka.
"Ar pasirengusi apibėgti du ratus, padaryti keturis salto, apsisukti ore ir nusileisti darant špagatą?" Į persirengimo kambarį įėjo jau man minėta Mari. Žavi blondinė, ilgomis kojomis, dailiu užpakaliuku ir maža krūtine. Spjovusi ant mokslų, bet tikrai ne populiarioji, nors pamatęs ją manytum kitaip. Ji kitokia.. Ji iš tų kurie turi proto, bet tiesiog tingi juo naudotis.
"Ne" atsakiau su beveik tikra šypsena veide. Aš nekenčiau sporto, nekenčiau bėgiojimo ir nekenčiau šitos sportinės aprangos. Trumpi šortukai ir aptempta maikutė. Žinoma, galėjai sportuoti su sportine liemenėle, bet tai dar blogiau. Mano visas svoris augo ten kur reikėjo. Sėdynė ir krūtinė, patikėkit, tikrai nesiskundžiu, tačiau ši apranga man nekėlė jokio džiaugsmo.
"Nagi! Daugiau entuziazmo!"pradėjo šokinėti vietoje ji ir dar labiau mane erzinti. Jos per didelis energijos kiekis varė mane iš proto.
"Nagi, pamoka jau prasidėjo" pamaniusi, kad tik taip ją sustabdysiu pasakiau
"Niekada nemaniau, kad bus diena kai Athena bėgs į kūno kultūrą pirma!" Ji sušaukė ant viso kambario ir visai išbaigė mano kantrybę.
Nuignoravusi ją nuėjau į sporto salę kur jau buvo pradėtas mušinėti kamuolys ir vaikai bėgantys ratus. Mes prisijungėme prie jų ir aš iš kart buvau pavargusi. Norėjau pasiduoti, bet žinojau, kad aš esu ta grandis kuri laiko ir Mari. Tad jei aš sustosiu, sustos ir ji, o tada ši visą dieną bumbės, kokia esu nevykėlė ir kaip nesugebu išbėgti kelių ratų.
Po trečio pasidaviau, bet Mari buvo be jėgų taip pat. Atsisėdome ant šaltos žemės toliau nuo visų.
"Kaip praėjo pirma pamoka?" Paklausė Mari vis dar bandydama atgauti kvapą
"Matematika... Prieš mane sedėjo Benas" trūktelėjau pečiais
"Aaaa!!" Ji suspiegė man į ausį "Benas, BENUKAS" ji užsivedė kaip mažas vaikas žinodama, kad tai mane erzina. Jis man patiko nuo tada kai dar galiu atsiminti.
"Jis įtrauktas į žmonių sąrašą kurių nemėgstu." Tariau paprastai ir Mari veido išraiška drastiškai pasikeitė
"Kuo neįtiko šis?" Ji paklausė nebeturėdama vilties "Tame sąraše jau puse mokyklos"
"Jis pavadino mane princese" atsakiau šaltai
"tai? Jug tai miela" dabar jau visai nusivylusi manimi tarė
"Aš nebūsiu niekieno žaisliukas, o tuo labiau vienos nakties nuotykis" atsakiau laiminga ir atsistojau nuo žemės "eime persirengti, aš jau baigiau savo pamoką"
Daugiau su Benu pamokų neturėjau, tad diena praėjo kaip visada greitai. Mari nuėjo į pianino pamokas, o aš įsėdusi į juodą BMW markės automobilį pajudėjau iš stovėjimo vietos. Prieš įvažiuodama į pagrindinę gatvę akies krašteliu pastebėjau Beną. Jis stovėjo prie savo "Range Rover" mašinos ir aiškiai stebėjo mane. Jis niekada į mane nežiūrėdavo. Jis net nežinojo, kad egzistuoju. Kodėl būtent dabar kai jo nebenoriu, jis turi pradėti elgtis taip lyg pradėjau egzistuoti tik dabar! Garsus mašinos pyptelėjimas už manęs privertė staigiai pašokti ir pajudėti. Paskutinį kartą pažvelgusi į Beną pamačiau, kad jis juokiasi. Aš ir vėl raudona kaip burokas.
Įvažiavusi į namų kiemą pasistačiau mašiną ir išlipau. Namai turėjo būti tušti tačiau tikrai mačiau kažką pro langą. Atidariusi namų duris pamačiau visišką, absoliučią, konkrečią betvarkę. Viskas šlapia, perdrėkę ir smirda.
"Mam, ar tai nauja tvarkymosi technika... Paleisti lauko šlangą ir viską permirkyti? Nemanau, kad tai labai veiksminga..." apsidairiusi visur mačiau tik vandenį ir šlapius baldus. Pamaniau, kad kuprinę pasilaikysiu ant pečių.
"Athena, nejuokinga. Kol buvau darbe sprogo beveik visi namų vamzdžiai. Viskas kiauriai permirkę ir patikėk, jei būtum grįžus anksčiau būtum spėjusi išsimaudyti svetainėje" į koridorių grįžusi mama prakalbo. Jos mėlyni džinsai buvo kiauriai permirkę, rankos raudonos, o veidas išbąlęs.
"Kur tėtis?" Jau ir aš sunerimusi paklausiau
"Amerikoje. Išskrido šiandien ryte ir negrįš dar velniai žino kiek ilgai." Mamos veidas dar labiau subjuro ir aš ją stipriai apsikabinau. Žinau kaip beviltiškai ji jaučiasi.
"Gal susikraukim daiktus, nes lubos tuoj įgrius su visais mūsų daiktais" pakėliau akis į įdubusias nuo vandens lubas
"Viskas jau sukrauta ir mašinoje. Tik liko sugalvoti ką daryti. Tėtis jau ieško laikino prieglobsčio, bet pati supranti, kad iš Amerikos jis gali padaryti nedaug."
"Mhm... o kompiuterį paėmei?" Atsitraukiau nuo mamos
"Athena." Ji piktai treptelėjo
"O drabužius visus sukrovei?" Pakėliau antakius. "Tikrai būsi kažką praleidus." Primerkiau akis ir užbėgau laiptais į viršų. Čia jau net nebeatrodė kaip namas. Tapetai atsilupę kaip ir kilimai su parketu. Kambariai visiškai tušti, tik keli nuotraukų rėmeliai kuriuos paėmiau. Nusileidau į apačią ir tyliai atsidusau. Čia gyvenau nuo pat vaikystės kai tėtis nupirko šį namą iš paskutinių santaupų. Tuomet jis buvo tik eilinis firmos darbuotojas bandantis sudurti galą su galu, o dabar uždirba milijonus. Jam šis namas reiškė begalo daug, todėl jis niekaip neprisivertė persikraustyti, o dabar... iš jo nieko neliko ir aš negaliu būti šalia jo, kad padėčiau išgyventi šias sunkias minutes.
"Ath! Važiuojam" iš lauko sušaukė mama ir aš palikau namus. Šiek tiek sudūrė širdį, bet viskas bus gerai.
————————
Sveiki sveikutėliai! Štai mano nauja istorija :))))
Kadangi neturiu ką daugiau pasakyt, be to, kad labai džiaugiuosi jus matydama čia ;) Tai paklausiu klausimo.
Kaip manot pas ką apsigyvens Athena su savo mama? ☺️
Atsakymą palikit komentaruose 😉😙