Not a material girl [LT]

1 DALIS

Pramerkiau akis ir apsižvalgiau.Mačiau lagaminą ir dar nebaigtus krauti drabužius.Saulė taip spigino,kad vėl lindau po kaldra.Ryt reikės atsisveikinti su mėgstamu kambariu,nes išsikraustome gyventi į New yorką.Tėtis gavo kvietimą dirbti ten ir tapti dar geresniu advokatu.
Šiuo metu gyvenu Beverli Hilse.Nesidžiaugiu,kad išvykstame į New yorką.Teks palikti senus namus ir draugus.Taip pat ir pasiilgsiu tarnaitės ir tuo pačiu mano auklės Anabelės. Septyniolika metų ji mane prižiūrėjo ir augino.Aišku,mama manęs visiškai neužmiršdavo,bet daugiau prisiminimų turiu su aukle.Iš tikrųjų,Anabelė labiau atrodė ir elgėsi kaip mama.Ji pasenusi ir turi vos vos žymių raukšlių prie akių.Turi tamsius plaukus,kurie visada būna surišti žemu kuoduku ir tamsiai rudas akis.Ji yra žemesnė už mane.Na o mama,visiškai priešingybė jai.Eleonora yra aukšta,šviesiais ir ilgais banguotais plaukais, mėlynomis akimis. Na,ir elgiasi lyg būtų mano amžiaus.Labai norėčiau,bet negaliu Anabelės vadinti savo mama.Ji manęs nemyli,kaip dukros.Net nežinau,kaip mama turi mylėti.Sunkiai išlipau iš lovos ir pasirąžiau.Nuėjau nusiprausti. Šiandien paskutinį kartą susitinku su geriausia drauge Nina.Reikia išsiplauti galvą.Grįžus iš vonios ,jau manęs laukė pusryčiai,padėti ant lovos.Padėkle, kaip įprasta, gulėjo skrebučiai su mėlynėmis lekštėje ir puodelis mėgstamos kavos su pienu.Rengiantis užkandau tų skrebučių, kurie kaip visada ,buvo skanūs ir guršnojau kavą.Lauke blyškiai švietė saulė ir termometras rodė +28 laipsnius,tad apsimoviau paprastus baltus marškinėlius be rankovių,vakar pirktas kreminias  laisvas kelnes ir prie kelnių derančius batelius.Susirišau kuodą ir apsimoviau akinius nuo saulės.Paėmiau padėklą,kad nuneščiau į virtuvę,buvusią  apačioje.Leidžiantis žemyn,išgirdau pažįstama balsą.Ninos balsą.Ji kalbėjo su Eleonora.Nina,kaip ir mama,domisi mada ir modeliavimu.Tikriausiai apie tai ir šnekučiavosi.
-Labas rytas,brangioji,-nusišypsojo mama.-Kaip miegojai?
-Kaip visada,mama.
-Na eisim?-užklausė Nina.
-Taip,tuoj nunešiu padėklą Anabelei.
Mama pavartė akis išgirdusi Anabelės vardą.Eleonora nebuvo prieš ją,bet jai nepatiko,kad esu labai artima su aukle.Anabelė stovėjo virtuvėje ir dėjo išplautus indus į spintelę.
-Sveika,atnešiau padėklą.
-Na,nereikėjo,pati būčiau pasiėmus,-neryškiai šyptelėjo ji.
Žinau,ji liūdi,kad isvykstu.Taip pat ir aš.Begalo jos ilgėsiuosi.
-Aš eisiu,Nina atėjo,-pakštelėjau jai į žandą ir išlekiau.
Nina pažįstu maždaug 8 metus. ji mano vientintelė brangiausia draugė.Visada būna šalia,kai reikia.Nusprendėme eiti kavinę išgerti kavos, į šalią namų esančią kavinukę.Labai dažnai ten lankomes.To nebebus...Nekenčiu,kad turiu išvažiuoti. Gyventi Beverli Hilse yra kažkas nerealaus!Čia šilta,arti paplūdimys,kurį aš taip myliu...Išvažiuojant iš čia prarasiu viską kas brangiausia:nuostabią draugę,šiltus orus,auklę ir fantastiškus vaizdus,netgi karštus vaikinus!Mano mintis nutraukė Nina,kuri spiegė ant manęs:
-Ar tu girdi ką aš sakau!!
-Atsiprašau,užsisvajojau..
-Ką gį..Ryt išvažiuoji..
-Taip..-tyliai pasakiau ir jaučiau kaip kaupiasi ašaros.
-Neverk,nes aš irgi apsiverksiu!Man tušas nubėgs!
Nusijuokiau ir atsistojau nuo savo kedės ir nuėjau apkabinti draugę.Tikriausiai, kavinėje esantiem žmonėms atrodėme kaip kvaišos,bet mums nerūpėjo.Juokėmes ir verkėme.Sugalvojome nueiti į paplūdimį.Vis gi,paskutinis kartas.Norėjau  įkvėpti jūros kvapo ir pasidžiaugti saule.Kaip tyčia,Nina turėjo patiesalą su savimi,tad galėjome prisėsti ir pasigrožėti jūros grožiu.
-Kaip manai,ar grįši?-paklausė mergina.
-Labai abejoju..
Abi atsidusome ir toliau žiūrėjome į jūrą.
Prasedėjome iki pat dešimtos valandos.Jau pradėjo temti.
-Gal nori išsimaudyti?
-Aš neturiu maudimuko.
-Mes galime eiti nuogos!
-Tikrai ne!
-Kaip sau nori,o aš lipu!
Ir pradėjo nusirenginėti.Labai juokiausi ir užsidengiau veidą.
-Tu ką,droviesi?-kikeno Nina.-Aš jau bėgu!
Atsidengiau veidą ir pamačiau kaip draugė bėga link jūros visiškai nuoga.Norėčiau būti tokia drąsi,kaip ji.Nusileido saulė ir pasidarė vėsu.Absigobiau save rankomis kad būtų šiek tiek šilčiau.Prisiminiau visas akimirkas praleistas prie jūros.Prisiminiau savo buvusį vaikiną Jorį.Draugavau su juo metus ir dar kelis mėnesius.Išsiskyrimo priežastis buvo slegianti.Jis išdavinėjo mane su kita.Taip ir nesupratau koks tikslas buvo duotis su kita mergina,kai turėjo mane.Kuo aš buvau prasta?Kodėl anksčiau neisiškyrė?Arba tiesiog,kodėl negalėjo pasakyti,kad man nieko nebejaučia?Dažnai leisdavome laiką prie jūros.Jam patinka fotografuoti,tad dažnai užfiksuodavo mus kartu telefonu ar fotoaparatu.Tačiau,kas buvo,tas pražuvo.Tikiuosi New yorke susirasiu žmogų,kuris iš tikrųjų mane mylės.Suzvimbė telefonas.Tai buvo žinutė nuo tėčio,kuris praše manęs grįžti namo.Kaip tik laiku ir sugrįžo draugė iš savų maudynių:
-Plikše,renkis,man reikia namo.
-Jau?Gerai,palydėsiu tave.
Ji apsirengė ir mes nužingsniavome namų link.Šitos akimirkos,kai reikės atsisveikinti,labiausiai nelaukiau.
-Prižadėk,Alisa,kad rašysi man kiekvieną dieną.Na..Bent kas trečia,-žiūrėjo man į akis.
-Prižadu.Ilėgiuosi tavęs.
-Aš tavęs labiau.
Stipriai apsikabino.Atrodo stovėjome visą amžinybę,tačiau reikėjo išsiskirti.
Nusišypsojau jai ir išėjome savais keliais.Praverus duris,pamačiau svetainę pilną svečių.Įprasta.Daugiausiai buvo mano tėčio kolegų.Tėtis,kaip visada,buvo apsivilkės juodą kostiumą ir stilingai nusišukavęs,žele susitepęs savo juodus plaukus.Su  Henriku bendrauju artimiau,tačiau jis taip pat visiškai neturi laiko man.Kartais pagalvoju,kad būtų smagu turėti brolį ar sesę.Vis linksmiau,nei būti vienturte.
-Sveika,dukra!-sutiko mane tėtis.
Visi atsisuko į mane ir pasisveikino.Neryškiai nusišypsojau jiems,nes man buvo labai nejauku.Praėjau juos ir užsukau pas Anabelę į  kambariuką.Pravėrus duris,mačiau kaip klupėdama prie lovos ji meldėsi.Pamačiusi mane nustojo ir nusišypsojo man.
-Atėjau atsisveikinti,jei ryte nespėčiau.Labai pasiilgsiu tavęs Anabele,-jaučiau kaip tuos pratrūksiu verkti.
Aukle atsitojo ir apkabino mane.
-Aš tavęs labiau,Alisa.Tikuosi palaikysim ryšį,-tvardė ašaras ir ji.
Galiausiai abi pratrūkome.Verkėme garsiai ir visa širidimi.Tada išsišnekėjome.Palinkėjo man didžiausios sekmės ir geros ateities.Liepė eiti miegoti,kad gerai išsimiegočiau .Taip ir padariau.Stengiausi kuo tyliau praeiti pro svečius į savo kambarį.Kaip ir pavyko.Pasiekusi miegamąjį,atsidusau.Dar kart pažiūrejau į lagaminą ir bandžiau suvokti,kad daugiau nebegrįšiu į Beverlį Hilsą.Na,bent artimuoju metu.Nuėjau persirengti į pižamą ir išsišukuoti plaukus.Sunkiai kritau į lovą ir užsimerkiau.Dar kart pravirkau.Tikriausiai per visus septyniolika metų nesu tiek verkusi,kaip šiandien.Aš praradau du artimus žmones,su kuriais nesijaučiau vieniša.Bendrauti internete,nebus tas pats,kaip bendrauti realiame gyvenime.Dabar būsiu viena.Užsidengiau veida pagalve.
-New york,prašau nenuvilk manęs,-tariau sau.
...
Sveiki!Rašau šitoje sveitainėje pirmą kartą,tai truputį jaudinuosi..Tikiuosi patiks!Dovanokit už klaidas.Jei turėsite įdėjų kitoms dalims ar pastebėjimų,klausimų,būtinai rašykite.Noriu,kad jums būtų įdomu skaityti,kaip man rašyti. Aišku,noriu sužinoti,kas blogai su dalimis ir gerai!
Iki kito karto~