,,Mano gyvenimas buvo kaip normalios penkiolikmetės, bet staiga viskas pasikeitė..."
,,Atrodė, kad blogai išgirdau. Slibinus? Dresuoti? Negali būti. Čia tik pokštas. Pažvelgiau į Elijų. Jis atrodė priblokštas. Augustas supratęs, kad juo netikim, gar...
Atsikėliau labai anksti. Buvo vos prašvitę, todėl greitai apsirengiau ir išėjau su savo šuniuku pasivaikščioti. Šis labai apsidžiaugė supratęs, kad gaus pasivaikščiojimą taip anksti. Vos išėjusią į lauką mane pasitiko ryto šaltukas. Barnis pradėjo tempti mane link upės. Jo rudas, susigarbanojęs kailiukas spindėjo ryto saulės spinduliuose, kurie suteikė jam rusvo atspalvio. Šuniukas buvo nedidukas. Nuleistos ausys ir rudos akutės darė jį dar mielesniu. O žvilgsnis buvo jo koziris. Jam pakakdavo nutaisyti nuskriausto šuniuko žvilgsnį ir iškart gaudavo ko nori. Gyvenu Lietuvos sostinėj Vilniuje. Tai didelis miestas pilnas kavinių, parduotuvių, žmonių ir mašinų. Tai pat nuostabių vietų kurios visu gražumu pasirodo tik tada, jei akylai žiūri. Tai niekada nepavargstantis miestas. Bet šiandien viskas kitaip. Einu upės krantu ir apžiūrinėju savo mylimo, judraus miesto kitą versiją. Visur tylu, ramu, nei vienos pravažiuojančios mašinėlės, nei vieno nerimstančio praeivio, kad paveluos į darbą. Einu palei Nerį. Ji irgi niekur neskuba. Atrodo, visi užmigo ramiu, giliu miegu. Taip vaikščiodama net nepajutau kaip nuėjau kokius du kilometrus nuo namų. Greitai apsigręžiau ir grįžau atgal. Tėvai negali sužinoti, kad buvau išėjusi. Tyliai pravėriau namo duris ir užlipau į savo kambarį. Nutviekstas saulės spindulių jis atrodė jaukus ir tvarkingas. Mėgstu kai viskas savo vietose. Kambarys kvadrato formos. Trys sienos baltos, o ketvirta pilka. Prie jos stovi mano stalas. Į jį atremta klasikinė gitara. Ant pilkosios sienos esu susikabinusi beveik visas savo darytas nuotraukas. Jų gana daug, todėl užima visą sieną. Priešais ją stovi mano dvivietė lova. Tiesiai virš jos lubose padarytas didžiulis langas. Dažnai atsigulus dar žiūriu pro jį į žvaigždes. Šalia lovos iš kairės stovi mano spinta, o iš dešinės lentynos. Man mano kambarys jaukus.Greitai vėl persirengiau naktinius ir atsiguliau į lovą. Netrukus išgirdau kaip atsikelia mama ir tėtis. Tėtis išėjo kelti mano sesės ir brolio, o mama ėmėsi manęs. -Kelkis, miegale,-tarė ji nutraukdama anklodę.-Šiandien pirma diena aštuntoje klasėje. Oh. Visai pamiršau, kad šiandien rugsėjo 1 d. Apsimečiau, kad ką tik pabudau. Greit persirengiau, susišukavau plaukus ir nusileidau žemyn pusričių. Nuostabu! Mano mėgstamiausi blyneliai! Noriai sukimšau dvi porcijas. Tėtis puikus kulinaras. Padėkojau tėčiui ir prieš išeidama dar išsivaliau dantis. Atsisveikinau su visais, pasiemiau kuprinę ir greičiau išsiskubinau, kad sesė neprisivytų. Šį rytą norėjau eiti viena. Šiaip dažniausiai būna atvirkščiai. Ugnė išeina pirma, o aš ją vejuosi. Greitai pasiekiau mokyklą. Liko dar penkiolika minučių iki skambučio. Nusirengiau ir pasikabinau rubinėj striukę. Mano matematikos vadovėlis paliktas musų klasėje. Užlipau į ketvirtą aukštą ir vos įėjusi į klasę buvau stipriai apkabinta. -Ema!-sucypė iš džiaugsmo šokinėdama Gabrielė. -Gabe!-nusišypsojau ir stpriai ją apkabinau. -Kaip tavęs pasiilgau! Nesimatėm beveik visą vasarą! Kaip laukiu sužinoti kokie bus nauji mokytojai! Ar girdėjai? Sofi su Roku pora! Tai kaip tau vasara? Man tai puikiai! Ar patyrei kokių nuotykių?-čirškė ji neužsičiaupdama. Visada žino ką pasakyti. Pažįstu ją puikiai. Nuo gimimo esam geriausios draugės. Labiausiai ji mėgsta fantastiką ir nuotykius. Jieško jų bet kur. Kartais į paieškas įsitraukia ir mane. Ėjom koridoriais ir pasakojom ką nuveikėm per vasarą. Tik dabar pajutau kaip buvau jos pasiilgusi. -Gabe, nežinau ar čia tik gandai, bet man sakė, kad prasidės nauja pamoka. Rodos informatika? -Ką? Nieko negirdėjau.-tepasakė ji ir vėl pradėjo taukšti apie atostogas. Pasižiūrejau į laikrodį ir pamačiusi, kad liko viena minutė iki pamokos, nusitempiau Gabrielę į matematiką. Nekenčiu matematikos! Visą pamoką mokytoja pasakojo ką mes veiksim šį trimestrą ir perspėjo, kad šį kartą mūsų nepasigailės jei nepadarysim namų darbų. Pasibaigus pamokai pirma išsmukau iš klasės, kad anksčiau ateičiau į gamtamokslinius tyrimus, kuriuos mums vedė mūsų auklėtoja (klasės vadovė). Ji man visada patiko, be to noriu sužinoti ar bus ta informatika ar ne. Kai nuskambėjo skambutis ir visi susėdo, mokytoja pasakė naujienas: -Sveiki visi sugrįžę! Šie metai bus dar įdomesni, nes jūsų kaip išskirtinei klasei pridėjo dar vieną įdomią pamoką. Informatiką. Šią pamoką veda du mokytojai, todėl noriu, kad man pasakytumėte pas kurį norėtumėte eiti. Tada ji pagal sąrašą vardino vardus, o mokiniai jai atsakinėjo. Kai priėjo mano eilė, pažiūrėjau į sąrašą ir pastebėjau, kad visi mokiniai užsirašė pas profesorių Albertą, o ne Augustą. Greitai apsisprendžiau. -Profesorius Augustas. Mokytoja užsirašė ir klausinėjo toliau. Po pamokos vėl dirstelėjau į sąrašą. Pas Augustą buvau užsirašiusi tik aš ir...
Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.
Ema
Jei patiko, vote! Prašau komentuoti! Tai mano pirma istorija. Noriu žinoti ar verta tęsti. Ačiū, kad skaitote!
