Never say never - Lietuviška fanfiction.

70 DALIS

Never say never

70 DALIS

-          Kas? Tik nesakyk, kad tau tai buvo netikėta?- nusijuokė Harry.

-          Taip, būtent.- šyptelėjau.- nes nemaniau, kad tu to norėtum.

-          Ką? Kodėl tu taip galvoji?- paklausė Harry.

-          Galbūt dėl to kad mes nesame visiškai atviri vienas kitam ir... nesvarbu.- nutilau.

-          Tu kažko man nesakai?- nustebęs paklausė Harry.

-          Neturėjau to galvoje.

-          Tuomet kas blogai?

-          Tai tu esi man neatviras. Aš tau jau buvau sakiusi, kad daugiau nebenoriu turėti jokių paslapčių ir melų.  Aš tai pasakiau ne šiaip sau, bet kaip suprantu, tau tai buvo tiesiog paprastas ir nereikšmingas pokalbis.

-          Ką? Pala, apie ką tu čia?- nesupratęs paklausė Harry.

-          Žaidimas arba kažkokios lažybos. Šie žodžiai tau nieko nesako?

-          Ou... tu apie tai. Turėjau pats susiprasti ir jau ruošiausi tau tai pasakyti...

-          Kada? Kada tu man būtum tai pasakęs? Tada kai aš vėl būčiau buvus įskaudinta?- šiek tiek piktai paklausiau, ir, manau, kad šis pokalbis tikrai nebus ramus. O kad ir kaip stengčiausi būti rami... aš negaliu.

-          Aš...aš nežinau.- jis pasimetė.- Bijojau, kad nesuprasi ir viskas gali baigtis blogai.

-          O tu manai, kad kai aš visa tai sužinojau  iš kitų, tai negali baigtis blogai? Harry, tiesiog, pasakyk kas čia per žaidimas, kurį abu su Niall žaidžiat. Tik tiek tavęs prašau.

-          Žaidėm.- pasakė Harry.

-          Aš nesu tikra, kad man dabar nemeluoji. Tiesiog, noriu, kad man viską papasakotum. Viską.

-          Gerai, aš pabandysiu.- pasakė liūdnai Harry.

-          Tuomet aš klausau.

-          Pradžioje, kai Simon pasakė, kad mums dirbs dvi panelės, mes abu su Niall sugalvojome, kad būtų žiauriai gerai jus abi suvilioti. Kiti vaikinai juokėsi iš šio plano, bet mes su Niall taip ir norėjom kuo greičiau jus pamatyti. Galiausiai, kai jūs įžengėt abi į studiją, supratau, kad nebus taip sunku. Ypač Niall, kuris iš karto apsuko Monicai galvą. Su tavimi buvo šiek tiek sunkiau, bet ne per sunkiausiai.- O Dieve, jie abu mumis pasinaudojo... ašaros pradeda kauptis ir nežinau kiek dar galėsiu to klausytis, bet aš privalau išgirsti visą tiesą.

-          Tęsk.- pasakiau kai jis užtilo.

-          Tada grįžome į Londoną, o prieš tai jau seniausiai buvome visi suplanavę, kad tu gyvensi su manimi, o Monica su Niall, nors abi galėjot gyventi kartu pas mane, bet tai būtų buvę kur kas sunkiau Niall. Bet kadangi Monica tokia patikli... su ja buvo kaip niekad lengva.

-          Jūs mūsų net nemylėjot ir mes jums visiškai nepatikom?- paklausiau ir dar sunkiau laikiau visus sukilusius jausmus savyje.

-          Ne, tai buvo tik žaidimas, kuris greičiau susiras panelę.

-          Na, jums pavyko, bet aš nebežinau kaip viskas yra dabar. Aš tau net nepatinku.

-          Tai ne tiesa. Tą vakarą, kada grįžęs namo, tavęs neberadau, negalėjau nustoti galvoti apie tave, o kai Monica paskambino man vidurį nakties ir pasakė, kad tave užpuolė... negalėjau sau atleisti. Tai buvo mano kaltė. Tada galiausiai supratau, kad pamilau tave. Ir kai gydytojas pasakė, kad tu gali neišgyventi... man viso to buvo per daug.

-          Bet aš negaliu patikėti kad jūs taip pasielgėt.

-          Aš tikrai myliu tave ir žinau, kad jeigu būčiau pasakęs tau tiesą ankščiau, galbūt viskas dabar būtų kitaip.

-          Myliu tave ir aš, bet aš negaliu šitaip. Taip, aš džiaugiuosi, kad man pasakei visa tai, bet aš nemanau, kad mes galėsime būti tokie, kaip ankščiau. Dabar mus matau tik kaip draugus. Nebematau ateities su tavimi.- pasakiau ir nusivaliau ašarą, kuri riedėjo mano skruostu.

-          Aš atsiprašau.- pasakė Harry.- bet jeigu mano gyvenime nebus tavęs... aš nemanau, kad kita mergina galės užimti tavo vietą.

-          Harry, tai turės nutikti. Mano gyvenime, skausmo buvo per daug.

-          Negaliu paleisti tavęs. Tiesiog, negaliu.- Harry akys pasidarė tarsi stiklinės. Jis verkia?

-          Gali, Harry. Prašau, leisk man išeiti iš tavo gyvenimo, be jokių žaidimų.- jau visiškai nebeslėpdama savo ašarų, pasakiau jam.

-          Tai negali būti pabaiga.- Harry tikrai verkė.

-          Mūsų išsiskyrimas bus geriau, negu būvimas kartu be tikros meilės.- pasakiau jam ir pabučiavau jo kaktą.

******************************************************** 

Oh.. po dviejų savaičių, pagaliau nauja dalis. Kita, manau bus kur kas greičiau. Ir tikiuosi, dar nepraradau savo tobulų skaitytojų , bei sulauksiu daug komentarų ;*