Never say never - Lietuviška fanfiction.

71 DALIS

Never say never

71 DALIS

Ryte.

Iš karto pramerkusi akis, Harry‘io neberadau gulinčio šalia. Galbūt tai dar geriau, nes kuo mažiau matau jį, tuo mažiau galvoju apie jį ir viską, kas įvyko. O vakarykštė naktis praėjo tragiškai. Harry nenori manęs paleisti ir nori, kad mes toliau būtumėme tobuliausia pora. Nors žinoma, kad tokie mes nesame. Galiausiai, aš sugebėjau jį įkalbėti, kad liktumėme tik gerais draugais. Bet aš puikiai žinau, kad tai turėtų sunkiai pavykti, nes mes abu mylime vienas kitą, tačiau jis turi suprasti, kad mums abiems ne pakeliui.

Išlipusi iš Harry‘io lovos, išsitraukiau džinsus ir megztinį. Pasiėmusi visus reikalingiausius daiktus, nuėjau į dušą. Grįžusi iš jo, susitvarkiau plaukus ir šiek tiek pasidažiau akis.

Šiandien vyksime namo. Taip, aš tikrai žinau, kad Gemma ir Anne turėtų nuliūsti dėl to, nes čia turėjome pasilikti dar pora dienų, bet taip bus geriau mums abiems su Harry‘iu. Dabar abu išgyvename tikrai sunkų adaptacinį laikotarpį, kada kažkokiais būdais mums reikia persiprogramuoti iš poros į draugus. Skamba juokingai, bet mes turime gyventi būtent šitaip.

Viską susiruošusi, išėjau iš kambario ir laiptais nusileidau žemyn, tačiau tik išgirdusi svetainėje kalbančius Harry ir jo mamą, iš karto sustojau.

-          Sūnau, jeigu tu vėl pradėsi  žaisti su ja, kaip ir su tomis kitomis merginomis... aš nepakęsiu tokio tavo elgesio.- piktai pasakė Anne.

-          Dabar viskas yra kitaip.  Myliu ją.- pasakė Harry ir tai išgirdusi, nežymiai šyptelėjau.

-          Aš tai girdėjau šimtus kartų kai atsiveždavai vis kitas merginas.  Bet jos visos buvo vienodos , o Emilė yra tarsi angelėlis tau ir aš neleisiu kad su ja elgtumeisi  kaip su šiukšle. – Harry mama pyksta ant jo. Bet kodėl? Kas buvo su tomis merginomis prieš tai?

-          Negaliu patikėti, kad netiki manimi. Juk sakau, kad be jos, aš savo gyvenimo nebeįsivaizduočiau. Ji man tarsi saulės spindulėlis, debesuotą dieną.- kas per?? Harry gal apsirūkė kažko?

Nebesusilaikiau ir garsiai nusijuokiau, taip atkreipdama dėmesį į save ir jie abu turėjo suprasti, jog šnipinėju. Negerai negerai...

-          Aš...um... labas rytas.- pasimečiau.

-          Labas rytas, saulele.- ištarė šiltai Anne.

-          Sveika.- nusišypsojo Harry.

-          Harry pasakė, kad išvykstat. Viskas gerai?- paklausė Anne susirūpinusiu balsu.

-          Taip, viskas gerai. Tiesiog, man reiktų aplankyti mano pačios šeimą. Senai jų nemačiau.- melavau. Dabar aš mažiausiai norėčiau matyti savo mamą ar tėtį ir girdėti jų nesibaigiančius moralus dėl mano blogo elgesio ar dar kažko panašaus.

-          Ah.. taip, žinoma. Šeima yra svarbiausia. Puikiai suprantu tave, mieloji.- pasakė Anne.- Gal norėtum pusryčių? Iškepiau Harry‘io mėgstamiausių lietinių. Tau taip pat jie turėtų patikti.

-          Gerai. Kodėl gi ne.- visą tą laiką kol kalbėjau su Anne, nei nepažvelgiau į Harry. Bet juk jis tik draugas, kodėl man turi būti taip sunku? Ech... ir vėl bandau save apgauti.

-           

Po pusryčių, susirinkome daiktus ir atsisveikinę su Harry šeima, įlipome į mašiną. Laukia tikrai keista kelionė.

-          Apie ką kalbėjot šiandien taip garsiai virtuvėje su mama?- negalėjau nepaklausti.

-          Nieko ypatingo. Nesirūpink.- pasakė Harry ir visas tarsi įsitempė. Nesuprantu, kas čia vyksta? Ar aš esu prie to prisidėjusi?

-          Žinau, kad mums bus sunku, bet mes išgyvensim. – pasakiau Harry‘iui ir nežymiai šyptelėjau.

-          Manau taip.- pasakė jis ir padėjo savo ranką ant mano kelio. Per kūną perėjo šaltis, kuris nebuvo labai malonus ir aš sudrebėjau.

-          Tau šalta?- paklausė Hary, pamatęs, kad drebu.

-          Šiek tiek.- pasakiau ir jis įjungė kondicionierių. Netrukus pasidarė šilčiau ir galėjau normaliai sėdėti mašinoje.

-          Tu juk žinai, kad man nebus lengva pamiršti tave.- pasakė Harry ir sekundei atsuko žvilgsnį į mane.

-          Tikriausiai.

-          Kodėl nori viską baigti?- paklausė jis.

-          Aš taip nesakiau. Turiu omenį, taip, noriu baigti mūsų santykius. Ir tu pats pagalvok, mes daugiau pykstamės, negu elgiamės kaip normali pora. Ar tai normalu? Žinoma, kad ne.

-          Bet jeigu mes pabandysim?- atsisuko jis į mane.

-          Harry!!!! Žiūrėk į kelią!- surėkiau, tačiau tai jau buvo per vėlu. Nieko nebemačiau. Akys aptemo ir aš atsijungiau.

‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘

TADAAAAM! NAUJA DALIS, Į KURIĄ NORĖJAU ĮVELTI ŠIEK TIEK VEIKSMO. IR KAIP JUMS JI? SAKYKIT NUOMONES IR KAIP MANOT KAS VYKS TOLIAU.

p.s. KITA DALIS BUS ILGESNĖ, TIESIOG DABAR LAIKO NELABAI BUVO SUKURTI ILGAI. O KITA DALIS, IŠ KARTO PASAKYSIU, BUS TIK PENKTADIENĮ VAKARE.