Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

36 dalis

- Aš nežinau - jai papraščiausiai atsakiau.

- Aš turiu mintį vieną, kaip tu galėtum viską prisiminti, arba bent jau trupinėlius, kad negalvotum, kad tai lyg koks masiškas pokštas. - sakydama masiškas pokštas ji juokingai pradėjo mojuoti rankomis lyg bandytų ką nors tuo parodyti.

- Rėžk - aš jai pasakiau.,

- Praleisk rytojų su manimi, aš ką nors suorganizuosiu, kad tu bent jau kažką, bent jau kruopelytę prisimintum, gerai? - ji paklausė manęs.

- Gerai - kiek abejodama atsakiau, bet gi nieko neturiu prarasti, ane?

Bebe dar kiek laiko ji čia pabuvo klausinėdama kaip aš jaučiuosi. 

Aš pasijutau kiek nesmagiai, kad su ja taip elgiausi iš pradžių, nes ji tikrai maloni mergina, netgi labai.

Aš nusprendžiau eiti prigulti ar ką nuveikti.

Nors geriau išvis eisiu miegoti, kiek pakalbėjusi su mama nuėjau susiruošiau ir pasinėriau į sapnu karalystę.

<<<<<<<<<<< SAPNAS>>>>>>

- Aš noriu kai ko tavęs paklausti, tai yra man labai svarbu - visą laiką pas mane viduje buvo uraganas, aš nesupratau kas čia darosi, tačiau laukiau jo klausimo. - ar būsi mano mergina? Nori galiu duoti laiko apsispręsti, aš gerbsiu bet kokį tavo apsisprendimą.

- Man nereikia galvoti, aš jau žinau atsakymą - visą laiką aš šypsojausi, o jis tik nervinosi ir žiūrėjo į mane laukdamas mano atsakymo. - taip, aš sutinku būti tavo mergina.

Tada jis stipriai suspaudė mane savo glėbyje, lyg norėdamas niekada nepaleisti manęs iš savo glėbio.

- Aš taip džiaugiuosi, kad tu sutikai. Aš tau turiu dar vieną dovanėlę.

- Ar tu nenustosi manęs stebinęs?

- Nė nesvajok - tai pasakęs jis iš kažkur ištraukė raudoną ryškią dėžutę, jis ją atidarė priekį atsukdamas į mane, ten buvo grandinėlė, ant jos rašė Princess. - Mano princese, pažiūrėjusi į šią grandinėlę prisiminsi mane ir šį nuostabų vakarą. - Ką aš tesugebėjau , tai tik žiūrėti į jį ir šypsotis.

Aš stebėjausi, kad jis paklausė ar aš noriu būti jo mergina, aš nežinau kaip jis mane apkerėjo, bet sveiko proto mergina nesutiktų susitikinėti su vaikinu, kai žino kad jis yra mergišius ir esa iškrušes daug paleistuvių. Iš vis kai jis esa karšto būdo, bet gal toks pasirodė tik iš pirmo žvilgsnio. Tikiuosi.

Mes apsikabinome ir ilgą laiką tiesiog taip sėdėjome ir stebėjome kaip leidžiasi saulė.

Aš sėdėjau priekyje jo, tarp jo kojų, o jis laikė mane apsikabinęs iš nugaros, aš jaučiausi taip gerai, jaučiausi tokia saugi jo glėbyje.

<<<<<<<<<<<SAPNO PABAIGA>>>>>>>>>>

Aš prabudau normaliai ryte, bet vos pramerkus galvojau apie tą sapną, kuris buvo labai realus ir keistas bei neįprastas.

Kažkodėl aš buvau išmušta prakaito, kurį laiką varčiausi lovoje, iki kol mano galva nukrypo tos dėžutės link.

Pala.

Ar tai ta pati ryški raudona dėžutė kuri buvo ir sapne?

Aš ją paėmiau į rankas apžiūrėti, tai tikrai jinai, ir forma ta pati, jausmas kokį atrodo jaučiau tame sapne toks pats laikant ją.

Dabar mano galvoje kirbėjo mintis ar man atidaryti tą dėžutę, ar ne? 

Jeigu ten ta pati grandinėlė kaip ir sapne buvo aš nežinau kaip reikės reaguoti. Jeigu aš taip sapnuose atgaunu po truputuką savo atmintį? Tai būtų tikrai keista, bet pakankamai realistiška, nes kažkada skaičiau panašias istorijas.

Aš galutinai nusprendžiau ją atidaryti ir įsitikinti ar tai mano iliuzija ar prisiminimas, kuris esa labai šiltas ir nuostabus gaubiantis šilumos. Kai ruošiausi ją atidaryti galvojau apie tą grandinėlę kuria laikiau sapne, galvojau kai ją čiupinu, ir matau tą žodį Princess. Viskas. Aš ją atidarysiu.

Negaliu patikėti.

Tai ta pati grandinėlė kaip ir sapne... Mane užplūdo emocijos.