Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

38 dalis

-Gerai, be problemų. - aš jai atsakiau kiek nusišypsodama. Pagalvojus ji tikrai maloni.

Mes kurį laiką važiavome ir aš masčiau, kas bus toliau?

Aš kartu kaip ir noriu prisiminti viską, bet tuo pačiu ir ne.

- Dar daug liko? - aš jos paklausiau, nes mašinoje buvo nejauki tyla.

- Ne - ji man maloniai atsakė.

- Ar gali priminti, kur mes važiuojame?

- Pas mane, ten lauks keli žmonės, bet gaila ne visi

- Kas tie visi? - aš jos paklausiau

- Na, aš tau išvardinsiu žmones. Tiksliau pagrindinius draugus kaip ir iš mūsų grupės. Tai yra : Zayn, Harry, Niall, Louis, Liam, bei aš ir tu.

- Gali man apie juos visus papasakoti? - tiksliau mane labai domino Zayn, nes žinojau, kad tai ta grandinėlė iš jo.

- Gerai. Taigi, pradedam nuo Niall, mielas blondinas, su kuriuo tu nemažai laiko praleidai, mes tryse įpatingai gerai su juo sutariame. Harry, turi ilgus plaukus ir garbanotus, esa nervuojantis įkyrus, bet nuoširdus. Louis, mielasis, mano vaikinas, jis nuoširdus ir labai šiltas. Liam, nuo visų neatsilieka, jis esa įdomus, nelabai žinau ką apie jį pasakyti. Ir Zayn - pagaliau - jis esa nervų kamuolys, labai pavydus, tavo vaikinas ir dabar pradinges.

- Kaip tai pradinges? - aš jos paklausiau.

- Na, atrodo, kad minėjau, bet pasakysiu dar kartą. Sakiau visų nėra, nes jie bando surasti jį, jis dingo kai tu tiktais atsidūrei ligoninėje, susinervavęs išėjo iš ligoninės ir jį kai kas pagrobė?

- Kas tas kai kas? 

- Toks pavojingas žmogus, kuris nori jam blogo, nekenčia jo ir visų jo draugų. Nenoriu gąsdinti, bet jis žino apie tave.

- Kaip tai žino? - ji kiek mane išgąsdino.

- Na, jį pagrobė prie ligoninės, kai tiktais jis tave aplankė. Tai išvada, kad jis viską žino.

Gerai, tai mane išgąsdino.

- Tu įsitikinusi? - Aš jos paklausiu

- Taip, bet nesirūpink, keli žmonės pakaitomis budi prie tavo namų.

Gerai, man tiesiogine to žodžio prasme išsprogo akys.

- Tu juokauji? - aš jos rimtai paklausiau.

- Žinoma, kad ne. Bet gali nesirūpinti, ten patikimi žmonės.

- O yra kokių nors rezultatu? 

- Yra, jie sužinojo kelias vietas kur galetų jie jį laikyti ir turbūt kaip tik dabar jie esa viduje kažkokio varianto, gal netgi jį rado.

 - Aišku, o kada žinosi, ar jį rado? 

- Man jie paskambins kai bus saugioje vietoje, aš pati neskambinu, kad neišblaškyčiau jų dėmesio skambučiais.

- Aišku. 

Mes po kiek laiko buvome pas ją namie, ten buvo dvyniai, žinoma aš jų neatpažinau, bet jie man tiek daug pasakojo, žinoma ne viską kas susije su manimi, nes mes tiek daug nebendravome.

_Vakaras_

Aš su Bebe buvome vakarėlyje, ji labai nerimavo, nes iš jų nesulaukė jokių žinių ir jai buvo neramu labai.

Suprantama, juk ten jos vaikinas...

Mes abi sėdėjome prie baro ir tiesiog kalbėjome, mačiau, kad ji nervinasi ir jai liūdna.

- Kodėl atrodo, kad taip liūdi? - paklausiau aš jos

- Tiesiog, pirma, man labai neramų dėl vaikino ir draugų, o antra, aš noriu pašokti ir atsipalaiduoti, bet negaliu. 

- Kodėl? - vėl paklausiau aš jos.

- Todėl, nes aš nenoriu būti neištikima, suprantu, kad daug kam atrodo, kad tiktais kažkoks šokis, bet tai vistiek šiokia tokia iždavystė - ji man kiek paasiškino ir aš susimąsčiau. Ji teisi.

- Na taip, bet mes gi turime išeitį. - aš jai taip pasakiau, o ji  pažiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu.

- Ane? Ir kokia gi ta išeitis? 

- Mes galime eiti kartu pašokti, gi jeigu su drauge pašoksi tai nebus išdavystė? Gi Louis ne merga, kad tai skaitytusi išdavyste.

- Tai ko męs laukiame? - tai pasakiusi ji paėmė mane už rankos ir mes patraukėme šokti kartu su visais.

 Mes šokome tikrai ne mažą laiką iki kol pavargome, po to nuėjome laimingos atsisėsti ir Bebe žinoma ji norėjo pasitikrinti telefoną ar nieko nepraleido, ar nėra jokių žinių.

Aš jau galvojau, kad jai pakilo nuotaika, bet kai nerado jokių žinių, ji vėl suniuro. Tad aš ją apsikabinau.

- Nesijaudink, viskas bus gerai. Gal jie rado vienas kita ir dabar laimingai sėdi ir iš to džiaugsmo tau pamiršo paskambinti. - aš pajuokavau ir man pavyko. Ji sukikeno.

- Gal važiuojame pas mane? Pasijungsime kokį nors filmą? Tada parvešiu tave namo?

- Man labai tinka ši mintis - laiminga pasakiau aš. 

Po jos tokių žodžių mes patraukėme namo visą kelią diskutuodamos kokį filmą žiūrėsime. Aš atpažinau aplinka ir mačiau, kad jos namai netoliese. Kai jau buvome prie pat jos namų, pastebėjau, kad pas ją dega šviesos.

- Kas ten? - kiek nerimaudama paklausiau aš jos.

Ji kiek suraukė savo kaktą ir galvojo, po to staiga išsišiepė iki ausų.

- Tai jie - suspiegė jinai - ten jų mašinos, jie namie.