Aš Ne Tavo Mama [[PJM]] ✔

Sveika sugrįžusi namo

Hanos perspektyva:

"Jimin, aš galiu vaikščioti" aš pasakiau, kai jis pakėlė manę nuotakos stiliumi.

"Ne, tavę, ką tik išleido iš ligoninės. Aš būsiu tavo vaikščiojimas" Jimin pasakė ir paglostė mano užpakaliuką. Mano veidas išraudonavo.

"Prašau, žmonės žiūri" sumurmėjau į jo kaklą.

"Tegul žiūri, mažytė" Jimin sukikeno "Aš nenoriu, kad tu vaikčiotum, kai tau vis dar skauda"

"Visi mus fotografuoja!"

"Tegul. Jiems tai gera nuotrauka. Ji parodys, kad ši santuoka... nesigėdik. Tau reikia priprasti" Jimin pasakė "Kitą savaitę per apdovanojimų ceremoniją tu būsi šalia manęs"

Atsidusau "Jimin, ar mano sesė tau kažką sakė?"

"Ką tu turi omenyje?" jis paklausė lėtai nuleisdamas manę ant žemės ir atidarė mašinos duris "Prašau"

Aš sukikenau ir įsėdau į mašiną. Jimin uždarė duris ir nubėgo į vairuotojo pusę. Jis užvedė mašiną ir nuvažiavo pro žurnalistus, kurie vis dar fotografavo

"Ar Eunjin tau kažką sakė?"

Jimin papurtė galvą "Ne"

"Tu meluoji" atšoviau "Ką ji padarė? Nes kol aš buvau ligoninėje, niekas iš mano šeimos manęs neaplankė. Aš turiu omeny, aš nebuvau šokiruota, bet tu sakai įvairius dalykus apie mūsų santuoką ir-"

"Ji nuėjo pas žurnalistus" Jimin pasakė per sukastus dantis "Tavo šeima nuėjo pas žurnalistus ir papasakojo, kad ši santuoka yra priversta, ir kad aš turėjau vesti Eunjin"

"Ką-ką mes dabar darysim?" sušnabždėjau.

"Aš nežinau, bet tau nereikia dėl to jaudintis" Jimin nusišypsojo man "Tavę katik paleido iš ligoninės. Leisk man su tuo susitvarkyti ir kas be nutiks, atsimink, aš tavę myliu. Gerai?"

Aš tik palinksėjau. Visą kelią buvo tyla. Aš neturėjau, ką pasakyti, nes jei pradėsiu kalbėti tai verksiu, o aš jau verkiau užtektinai.

Jimin padėjo man išlipti iš mašinos ir greitai vėl manę paėmė į rankas.

"Nuleisk mane ant žemės, Jimin. Aš sunki ir galiu eiti pati"

"Dar kartą, ne. Tu nesi sunki išvis. Tau net reiktų priaugti šiek tiek svorio"

"Ne. Leisk man eiti"

Jimin sudėjavo "Tu nepasiduosi, ane?"

"Ne!" nusišypsojau "Aš galiu būti užsispyrusi"

Jimin atsiduso ir nuleido mane ant žemės, bet jo ranką abglėbe mano liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Jis paėmė mano krepšį ir persimetė per petį. Jis vis klausė ar man skauda, o aš vis atsakydavau 'šiek tiek'.

Kai Jimin atidarė mūsų buto duris, aš nusišypsojau. Aš buvau namuose ir galėsiu miegoti savo patogioje lovoje. Aš atsisėdau ant sofos, o Jimin nuėmė mano batus ir nubėgo juos padėti. Jis prisėdo prie manęs ir pabučiavo į žandą.

"Aš-aš tvarkiausi dėl tavęs" Jimin pasakė "Aš nenorėjau, kad tu sugrįštum į nesutvarkytus namus ir skūstumeis dėl to. Net miegamasis yra sutvarkytas ir net pakeičiau patalynę"

"Ačiū tau" karštis kaitino mano žandus.

"Ah, ir aš įrašiau, kai kurias laidas tau, kad jei tau atsibos žiūrėti normaliai televizorių, galėsi įsijungti įrašus" Jimin pasakė ir paėmė pultelį "Aš įrašiau tavo geriausius draugus ir taip pat BTS, kad tu galėtum žiūrėti kada tik norėsi. Oh, ir šiandien aš gaminsiu mūms vakarienę, bet nesijaudink, aš dabar galiu gaminti daug geriau. Jin išmokė manę kelių dalykų"

Aš nusišypsojau ir paėmiau jo ranką "Ačiū tau, Jimin"

"Nedėkok man" Jimin apkabino "Aš darau tai, ką ir turėčiau daryti. Aš tavo vyras ir aš turiu su tavim elgtis kaip su karaliene"

"Tik nenueik per toli" sumurmėjau.

"Hana, aš atsiprašau, dėl to, koks buvau pradžioje mūsų santuokos" Jimin pabučiavo mano kaktą "Aš džiaugiuosi, kad tu pažadinai kažkokius pojūčius manyje ir aš įsimylėjau tavę. Tai padarė gyvenimą daug lengvesnį, nes radau sau skirtą merginą ir... na... ačiū tau"

"Ačiū? Nedėkok man. Aš tik džiaugiuosi, kad aš... nemiriau toje avarijoje"

"Tavo šeima sakė, kad tu norėjai nusižudyti"

Mano širdis nukrito į kulnus "Jie taip sakė... bet tai netiesa. Aš prisiekiu tau"

"Kas atsitiko?"

Aš atsidusau "Aš įsivėliau į kovą su savo šeima. Eunjin persibrėžė ranką ir apkaltino manę. Manę išmetė ir aš pradėjau verkti. Daug... na, aš tada valiausi ašaras mašinoje... aš neturėjau... aš nemačiau"

"Ššš, mažytė" Jimin apkabino ir ašaros vėl krito "Nesijaudink. Tu čia saugi, su manimi. Aš neleisiu, kad kažkas tavę nuskriaustų ir aš prižadu tavę saugoti, nuo tavo šeimos"

"Jimin, ar tu neleidai jiems manęs matyti?"

"Taip"

"Kodėl?"

Jimin atsiduso "Jie tavim naudojosi, kad pasirodytų prieš žurnalistus. Kai aš ateidavau aplankyti tavęs, jiems tu nerūpėjai. Tu vos nemirei, buvai komoje, o jie vis kišo man tuos skirybų dokumentus" Jimin suėmė mano veidą "Hana, jei tu dėl to pyksti, aš suprantu, bet aš nesigailiu šio sprendimo. Tau nereikia tokios šeimos. Tu turi manę ir mano draugus"

"Aš turėjau jausmą, kad aš jiems nerūpėsiu"

"Tavo sesė naudojosi tavo avarija, kad susigrąžintu manę. Ji buvo neteisi, nes niekas neatims tavęs iš manęs. Niekas"

Aš nusišypsojau "Eunjin nepasiduos"

"Man nerūpi" Jimin atšovė "Tu esi mano žmona ir aš tavę myliu"