Rio

2.2K 81 4
                                    

Nerangiai išsiropščiau iš lovos, bet neilgam. Pajutusi deginantį skausmą vėl suglembu ant baltų patalų. Derėjo vakar nesiožiuoti ir priimti Zayn siūlomą pagalbą. Besiraitant iš skausmo ant lovos, pastebėjau ant lovos krašto padėtus rūbus. Mėlyni džinsai, balta palaidinė.  Nenutuokiu kaip jie žinojo mano dydį. Aš pati labai retai randu sau tinkamas kelnes, o šios lyg pasiūtos būtent man. Išsimaudžiau, susirišau plaukus ir apsivilkau naujus rūbus. Šiandien esu panaši į žmogų. Atsisėdau ant lovos krašto ir koja trepsėjau į grindis. Kodėl? Ogi todėl, kad mano ranka nenustoja skaudėjusi. Galėtų Zayn greičiau pasirodyti ir išleisti mane iš čia. Atsibodo tūnoti tarp keturių sienų. Su lyg šiomis mintimis, kambario durys atsivėrė ir pro jas įžengė tamsiaplaukis. Savo svajingomis akimis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. 

-Eime pusryčiauti,- ramiu tonu, be jokio pykčio tarė.

-Gerai,- greitai ir aiškiai pasakiusi atsistojau, neapskaičiavusi savo greitų judesių suinkščiau iš skausmo.

-Kas tai?- susiraukęs paklausė Zayn kai jau stovėjau šalia jo.

-Nieko,- nudelbiau savo žvilgsnį ant žemės.

-Parodyk savo ranką,- jau griežtesniu tonu pasakė ir tai privertė mane krūptelėti. 

Nespėjau jam nieko atsakyti kai Zayn apčiuopęs mano ranką atidžiai ją nužiūrinėjo. Po keletos minučių jis atleido mano ranką ir savo šokoladinėmis akimis pažvelgė į mane.

-Lora, aš to nenorėjau, bet pati prisiprašei,- mostelėdamas abi rankas į šonus tarė vaikinas.

-Taip žinoma,- burbtelėjau ir sunaikinau mūsų akių kontaktą kuris kuo toliau, tuo labiau darėsi nemalonus.

-Neburbėk čia, eime valgyti,- piktai taręs pravėrė duris ir mane lyg koks "džentelmenas" praleido pirmą.

Virtuvėje sėdėjo keli vaikinai ir merginos. Nežinojau kaip elgtis, vis gi atvykau čia neatostogauti ar pramogauti, todėl sveikintis ir būti maloniai man nėra privaloma, tiesa? Visų žvilgsniai sekė kiekvieną mano judesį. Buvo kiek nejauku sėdėti tarp Zayn ir kito vaikino, kurio plaukai dar nebuvo išdžiuvę po rytinio dušo. 

-Zayn, o ši mergina dirbs?- po šių šviesiaplaukės  žodžių mane sukaustė stingdantis šaltis.

-Šiandien atvažiuos Rio ir viską išsiaiškinsime,- šakute į burną įmesdamas kiaušinienę atsakė tamsiaplaukis. 

Blondinė palinkčiojo ir vėl dėmesį sutelkė į maistą. Mano galvoje plaukiojo daugybė klausimų, širdį aplankė nerimas. Nežinau kodėl, bet viduje vyravo didžiulė baimė. Kas tas Rio ir ką man teks dirbti? Suprantu, jog nesu čia svečias ir neatvykau gerai praleisti laiko, bet tuo pat metu žinau - doro darbo čia negausiu. 

Nepajutau kaip iš didžiulio jaudulio akyse aptemo ir susmukau ant kėdės. Prieš panyrant į miegą girdėjau balsus ir jaučiau, kad esu pakeliama ant stiprių, vyriškų rankų. 

Zayn pov. 

Paguldęs Lorą ant lovos nusileidau laiptais į rūsį. Užsimaukšlinau raudonas bokso pirštines ir paleidau rankas į darbą. Jėgoms pasibaigus nusprendžiau palysti po dušu ir laukti atvykstančio Rio. Po gero pusvalandžio jis turėtų pasirodyti. Žinau, jam nepatiks mėlynės ant Loros rankų, bet su šiuo padaru kitaip neišeina. 

Po šalto dušo, apsivilkęs naujus juodus rūbus atėjau į kabinetą kur nuotraukas apžiūrinėjo Rio. Užtrenkiau duris ir vyriškio akys sustojo ties manimi. Priėjęs paspaudžiau jam ranką ir atsisėdau ant savo krėslo. 

-Kur mergina?- iškart prie reikalo ėjo Rio. 

-Lora nualpo, todėl dabar guli savo kambaryje. 

Por siempre tuyo // Zayn MalikOnde histórias criam vida. Descubra agora