For the rest of my life//Z.M

Part 4

Jaučiau kaip adrenalinas vis kyla mano kūnu. Niekada nesuprasdavau ka reiškia pasakymas "jaučiau kaip gyvenimas prabėgo pro akis", bet dabar drasiai galiu pasakyti, kad visiškai supratau ka žmonės tuo norėjo pasakyti. Bet nepaisant jaučiamos baimės, jausmas nerealus, tiesiog dabar  tiesiogine prasme SKRAIDAU. Mano plaukai taršosi į įvairiausias puses, matau pasaulį sau po kojom. Po keliu kritimo minučiu, jaučiau kaip Zayn išskleidžia parašiuta. Širdis tarsi iš kart nusiramino, dabar tiesiog ramiai sklandome ore, ir laukiame vel jaučiamos žemės po kojomis. Dar po keliu minučiu pasiekėme žemę. Atsistojau ir stovėjau tiesiog išsižiojus. Zayn greit atsegė diržus, ir atsisuko į mane. Garsiai nusijuokė pamatęs mano veida.
-Atrodai juokingai,- Zayn tarė. Pradėjau šokinėti iš laimės supratusi, kad pagaliau tai padariau.
-Tai buvo NEREALU!!- sušukau Zayn į veida,- DAR, DAR pakartokim prašau,- pažiūrėjau į Rudaakį paprašydama.
-Lilynda, šiandienai adrenalino tau pakaks, turi visa gyvenima prieš akis, spėsi tai pakartoti,- garsiai nusijuokė ir papurtė galva jis. Su šiais jo pasakytais žodžiais tarsi grįžau į realybę, supratusi, kad neturiu to viso gyvenimo. Šypsena staiga dingo nuo mano veido ir jaučiau kaip liūdesys apima visa mano kūna. Pažiūrėjau į pasimetusį Zayn veida.
-Ar aš pasakiau kažka blogo?- jis paklausė. Aš tik papurčiau galva, bet nieko neatsakiau. Tada pažvelgiau už Zayn nugaros ir pamačiau kaip Rebeca katik taip pat nusileido parašiutu. Šypsena vėl atsirado ant mano veido, pradėjau bėgti link Rebecos.
-Rebeca!!- rėkiau bėgdama ir matydama jos didžiule šypsena veide. Staiga šokau jai į glėbį kartodama kokia aš jai dėkinga ir kaip ja myliu.  Tuomet atsitraukėme ir žiurėjome viena į kita.
-Rebe, labai tau ačiū, kad padarei tai su manimi, nežinau ka daryčiau be tavęs, tu pati geriausia,- jaučiau kaip ašara nurieda mano skruostu ir vėl puolu jai į glėbį. Tuomet mus pertraukė Zayn ir Markus balsai.
-Na merginos, džiaugiuosi, kad tai padarėte čia jūsu diplomai už įvykdyta šuolį,- tarė su šypsena Markus ir įteikė mums lapus. Taip pat priėjęs apkabino mus,- Rebeca gal galime pasikalbėti?- pridūrė jis. Ji palinksėjo galva ir atsisuko į mane prieš išeidama. Aš pakilnojau antakius ir nusišypsojau. Rebeca tik pavartė akis ir nuėjo paskui Markus. Aš likau stovėti su Zayn.
-Am, norėjau paklausti,- Zayn pažiurėjęs pasakė. Aš palinksėjau ir laukiau jo klausimo.
-Galbūt norėtum kada..,- jį pertraukė jo skambantis telefonas. Jis tik suurzgė ir atsiliepė.
-Ko... Kaip tai dingo?!...atvažiuoju,- susierzinęs Zayn baigė pokalbį, ir nieko man nebepasakęs nuėjo link mašinos. Aš pavarčiau akis ir nuėjau į pastata persirengti. Eidama mačiau kaip Rebeca su Markus apsikabina ir atsisveikina. Rebeca priėjo prie manęs begalo besišypsanti.
-Na eime persirengti, važiuosime namo,- Rebe tik tai pasakius nuėjo greit į pastata. Pasivijusi ja tariau:
-Hey hey, ko tokia patenkinta? Pasakok ko norėjo Markus.
-Nieko ypatingo, jis tik pakviete mane į pasimatyma,- atsisuko Rebeca į mane su didele šypsena ir pradėjo šokinėti lyg maža mergaitė. Aš garsiai nusijuokusi pasakiau:
-Džiaugiuosi dėl tavės, bet būk atsargi, nes tu jo beveik nepažįsti, gerai?- truputi susirūpinusi pažiūrėjau į Rebeca ir ėmiau persirenginėti.
-Gerai gerai, MAMA. Viskas bus gerai. Tu matei koks jis sexius?-atsidusdama tarė. Aš tik garsiai nusijuokiau, bet daugiau nieko jai nepasakiau.
******************
Jau važiuojam apie dvidešimt minučiu namo, todėl jau greit turėtume būti vietoje.
-Rebeca, gal šiandien nakvosi pas mane?- patylindama muzika paklausiau merginos.
-Jo žinoma, kodel gi ne,- pakėlusi akis nuo telefono atsakė, ir vėl įlindo į telefona.
Dar pavažiavus kelias minutes jau buvome mano namu kieme. Lauke jau buvo tamsu ir šaltoka. Užrakinau mašina ir su Rebeca(kuri kaip visada vėl buvo įlindus į telefona) pradėjome eiti namu duru link. Kai staiga išgirdau žingsnius už mūsu, greit atsisukau, ir toliau galėjau matyti tarsi žmogaus silueta. Staiga atsisukau į Rebeca ir jai paliečiau petį.
-Rebeca, ten kažkas yra, parodžiau į gatvę,- mergina atsisuko į ta pusę ir nusijuokė.
-Jo Lily, yra, keli medžiai ir gatvė. Manęs neišgasdinsi kvailute,- ir vėl nusijuokusi, įėjo į nama. Aš vėl atsisukau į gatvę kurioje mačiau silueta, bet ten jo jau nebebuvo. Turbūt pasivaideno, kaip visada. Reikėtu išsimiegoti. Po tokiu apmastymu, nuėjau į nama pas Rebeca.

********************************

Taigi, tai pirma mano istorija, todėl būsiu begalo dėkinga, jeigu parašysit nuomones, votinsit ir palaikysit 🥰 Kuo daugiau jūsu- tuo didesnė motivacija kelt toliau.