only she forgives me when im sorry ( z.m ltu )

2 dalis.

- Zayn, prabusk, - kažkas vis krutina mane, tačiau aš apsiverčiu ant kito šono ir užsikloju galvą antklode.

- Juk prašiau tavęs jau būti pasiruošusiam. Argi tai taip sunku?

Atsimerkiu ir nusimetu nuo savęs antklodę.

Priešais mane stovi ji.

Plyštančia iš skausmo galva atsisėdu ir pažvelgiu į ją kuo blaivesniu žvilgsniu.

- Aš pasiruošęs, - nuo vakarykščių linksmybių pakimusiu balsu patikinu.

Kelias sekundes ji žvelgia į mane tuščiu žvilgsniu ir aš net pamanau, jog manęs ji nebemato.

Jog tapau toks tuščias ir nematomas, koks ir jaučiuosi viduje.

- Viskas gerai, Zayn. Dabar prašau tavęs, palįsk po dušu ir susiruošk, - jos veide atsiranda šypsenėlė, guodžianti mane ir tarytum teigianti, jog viskas yra gerai.

Tereikia tai pastebėti.

Svaigstančia galva atsistoju ir šiek tiek susvyruoju, tačiau išsilaikau ant kojų jos pagalba.

- Nepyk, mieloji. Aš atsiprašau, - nužingsniavęs prie vonios durų, atsigręžiu į merginą, kuri tvarko mano sujauktą sofą.

Sekundę matau, kaip ji svarsto.

Tuomet pakelia į mane akis ir vėl šypteli.

- Viskas gerai, eik ruoštis.

Ir aš patikiu, nors giliai viduje žinau, kad niekas nėra gerai.