-Aš tau jau sakiau, kad esi Zayn per geras laimikis,- piktai dėbtelėjo Nikas, išklausęs visą pasakojimą,- Tu esi nuostabiausia mergina kurią pažįstu ir nemanau, kad pasaulyje yra toks vaikinas kuris būtų nusipelnęs tavo meilės.
-Nesu aš tokia nuostabi... Net gi manau, jog esu per prasta Evan.
Iš vaikino lūpų pasklido tik skardus juokas, kuris palaipsniui užliejo ir mane. Šis kambarys senokai begirdėjo juoką.
-Lora, man labai gaila, bet turiu važiuoti jau. Lukas neseniai parašė, kad klube vyks privatus vakarėlis, reikia padėti susiruošti,- kildamas nuo lovos tarė.
-Kaip seniai besilankiau ten...
-Užsuk kokį kartą, būtų smagu vėl kartu sukiotis už baro.
-Taip, pamąstysiu apie tai.
Visai pasiilgau tos maišaties klube. Jei ne ši vieta, nebūčiau sutikusi Niko ir... Ir Zayn. Grįžčiau ten ir toliau tęsčiau darbą, bet Lukas nė už ką to neleistų, o aš ir pati nenoriu būti šalia tokios menkystos.
*Po 2 dienų
Paskutinį kartą pažvelgusi į veidrodį nusprendžiu, kad atrodau geriau nei įprastai. Įkvėpusi oro atveriu lauko duris ir nuskuodžiu prie Evan automobilio. Džiugu, kad Trisha sugalvojo įtikinamą melą nuslėpti toms dienoms kai buvau paskendusi ašarose.
-Labas rytas, pasiruošusi?- pasiteiravo man besisegant diržą.
-Tiesą sakant esu visai nepasiruošusi ir begalo bijau. Ankstesnėje mokykloje buvau niekas...
-Tu niekad nebuvai niekas. Tu buvai, esi ir būsi Lora,- tai pasakęs jis uždėjo savo didelį delną ant mano šlaunies.
-Žinai kas dar labiau blogina situaciją?- Evan linktelėjo,- Tai, kad tu esi super karštas, kas išduoda tavo populiarumą ir merginų susidomėjimą tavimi. Aš paprasta naujokė ir dar tavo mergina. Manęs tikrai visos nekęs.
-Viskas bus gerai, būsiu šalia tavęs kiekvieną minutę.
Širdis pradėjo plakti sparčiau pamačius šį didžiulį pastatą. Mašinų stovėjimo aikštelėje sukiojosi įvairiausių markių automobiliai, begalė trumpus sijonus vilkinčių merginų.
Kai įvažiavome, visi sužvilgo į mus. Pasidarė dar nejaukiau, bet sukaupusi likusią drąsą, atidariau mašinos dureles ir išlindau laukan. Evan kaip mat atsirado šalia manęs ir sunėręs mūsų pirštus patraukė prie mokyklos įėjimo. Visi žvilgsniais badė mane ir aš jau bijojau to momento kai liksiu viena be Evan.
-Mums pirma biologija,- tarė Evan bežingsniuojant link kabineto,- Galėsi sėdėti šalia manęs.
-Nori pasakyti sėdi vienas?- susiraukiau.
-Ne, bet kadangi pradėjai lankyti tą pačią klasę, noriu, kad visad būtum šalia.
-Tai visiškai nebūtina. Turiu omenyje, nenoriu atskirti tavęs nuo tavo draugų.
-O aš nenoriu, kad kuris nors šūdžius klasėje flirtuotų su tavimi.
Ir štai mes žengiame į biologijos kabinetą. Evan nusitempia mane į galinį suolą vidurinėje eilėje. Po akimirkos į mūsų suolą atsisuka žavi brunetė:
-Sveika, aš Delisė,- maloniai prisistato ištiesdama ranką ir tada į susivokiau, kad pažįstu šią merginą.
-Delise, aš kiek įsižeidžiau, kad manęs nepameni,- sukikenau.
-Aš taip ir maniau, kad tai tu Lora, bet bijojau suklysti,- nusijuokė ji ir greit įsitraukė į savo glėbį.
-Seniai bemačiau tave.
-Aš taip pat tave,- atsakė ir pažvelgė į Evan ranką ant manosios.
-Nagi nagi, nejaugi tu ir Evan kartu?- smalsiai pasiteiravo mergina.
-Taip mes kartu,- rūsčiai atsakė jis.
-Lora, mums reikėtų kokį kartą susitikti. Būtinai pasikviesti vaikinus, su jumis laikas praleidžiamas geriausiai,- suplojo delnais ji.
-Taip tai pui-, buvau nutraukta griežto Evan balso.
-Aš esu jos vaikinas ir sėdžiu šalia jūsų, o tu sugebi kalbėti apie kitus vaikinus su kuriais planuojate praleisti laiką?
-Tai mūsų draugai, o tau siūlyčiau nurimti. Harry yra vienas ir geresnių Loros draugų, bent kiek girdėjau paskutiniu metu, Niall, Louis, Liam lepšiai kurie Loros tikrai nenuvilios, gali net neabejoti, Zayn pažįsti pats, o Nikas tuo labiau neiskesintų į ją,- išdėstė viską Delisė, kai tuo tarpu mano akyse kaupėsi ašaros išgirdus juodaplaukio vardą.
-Lora, tau viskas gerai ar pasakiau, kažką netinkamo?- suglumo Deli.
-Viskas gerai,- tariau įkvėpdama.
Evan ir Delisė keistai pažvelgė į mane ir nukreipė dėmesį mokytoją kuri neseniai atėjusi į klasę pradėjo aiškinti temą.
Pasibaigus pamokai pasakiau Evan, kad einu į tualetą. Taip, aš eisiu ten, bet darysiu ne tai ką jis galvoja. Man tiesiog reikia išsiverkti, nes kitu atveju pratrūksiu prie visų mokinių.
Įžengusi vidun užsidariau duris ir nuslidau palei sieną. Sūrios ašaros griaužė veidą, bet negalėjau jų sustabdyti.
Susiėmiau ir nusivaliusi drėgnus skruostus, išėjau iš tualeto, kur netoli durų drybsojo Evan sulindęs į telefoną.
Nesuprantu, kodėl aš tiek verkiu. Nejaugi tikrai įmanoma taip pamilti žmogų per tokį trumpą laiką?
Zayn pov.
-Taigi neketini pasakyti, kodėl viską taip staigiai meti ir išvyksti?- paklausė Rio padėdamas krauti daiktus į lagaminą.
-Gali mėginti spėti,- tariau su mintimi, kad jis neatspės
-Klausiau, kad pasitikslinčiau, bet manau nebuvo būtina. Man seniai buvo aišku, kad tarp Loros ir tavęs vyravo jausmai.
-Na ji aiškiai man pasakė, kad nieko nebus ir turime sukti skirtingais keliais. Aš prižadėjau, kad nesipainiosiu jai po kojomis.
-Oh, Zayn, manai ji nesikankina? Galiu guldyti galvą, kad ji smarkiai išgyvena...
-Mano motina tau neskambino?
-Kokio velnio man turėjo skambinti tavo mama?- paklausęs nusijuokė Rio.
-Mama paskambinusi man pasakė, kad Lora nevalgo, nelenda iš kambario, net nekalba, o tik verkia. Nusiunčiau jai tavo ir Niko numerius.
-Na ir šiknius tu Zayn... Turėjai nuvykti tu ten, bet to nepadarei.
-Lora pati aiškiai pasakė ko nori.
-Viskas tik dėl tavo kaltės! Nejaugi užmiršai kiek ji iškentė per tave? Tu net mušei ją! Nejaugi tikiesi, kad mergina taip greit viską pamirš?- pakėlęs toną viską išdėstė.
-Aš pats tai žinau. Viskas, pradedu naują gyvenimą taipogi leidžiu ir Lorai. Iki.
*Nauja dalis, labai nevykusi, bet žiauriai užsimaniau parašyt :D Trumpa, bet gal taip ir geriau, neįkyrės skaitant. Noriu perspėti, kad kitoje dalyje bus gan didelis laiko šuolis, tikiuosi nepyksite, bet tokia istorijos dalis. AČIŪ, JOG SKAITOT IR ATLEISKIT UŽ KLAIDAS!❤
