Rožė

1999 - I

- Greičiau galvok, Alanai.

Apinkos tyloje balsas nuskambėjo kiek per garsiai.

- Netrukdyk. - tamsiaplaukis pasikasė galvą. Jis žvilgčiojo tai į savas kortas, tai į padėtas ant stalo. Pirmyn atgal, pirmyn atgal. Rudose jo akyse atsispindėjo įtampa.

- Apsispręsk, arba praleisim tave.

- GERAI, statau penkis.

Įdegęs vaikinas žydrais marškiniais pastūmė penkių centų monetą į stalo vidurį, greta atverstų trijų kortų,kurios visos buvo apiplyšusios ir jau seniai netinkamos naudoti, tačiau puikiai derančios prie aplinkos: sustumti du klasės suolai, atstojantys lošimo lentą, nuolat klibėjo ir girgždėjo, o aplink susėdę trys vaikinai lošė ne iš ko kito, o iš centų, krūvelėmis išdėliotų palei visą stalą kaip tikri žetonai.
"pagr. Chemijos kursas.11 klasė" - toks buvo vadovėlių, sustatytų kaip bordiūras ir dengiančių stalo turinį nuo pašalinių akių, pavadinimas.

- Jis blefuoja. - tas pats tamsiaplaukis dabar buvo įsmeigęs įtarias akis į penkiasdešimties centų monetą,kurią stalo vidurin katik pastūmė priešais sėdintis Kristianas; šis į tokį jam mestą pareiškimą sureagavo tik gūžtelėjimu.

-Ėjimas baigtas,- mestelėjo. - Jakobai?

Du jaunuoliai sužiuro į trečiąjį - vieno žvilgsnis nesakė nieko, kito akyse kibirkščiavo emocijos.
O kokius jausmus išgyveno tas, į kuri jie dabar spoksojo, negalėtų pasakyti niekas, mat trečiojo vaikino veidą dengė neįtikėtinai platus džemperio kapišonas - jo metamas šešėlis neužgožė tik lūpų.

- Nusiimk šitą nesąmonę, - Alano balso tonas rodė,kad jis tai sako nebe pirmą kartą. - kiek galima kartoti,kad pokerio esmė yra matyti žmonių veidus?

- Ššš,- sušnypštė Jakobas, žvilgsniu sekdamas klasės priekyje stovinčią mokytoją,kuri dabar rašė kažkokią formulę ant lentos. - tyliau.

Visi suolai buvo sustumti po du,o juos apsėdę mokiniai nusirašinėjo mokytojos formulę į savo sasiuvinius pasiruošę grupiniam darbui apie...

Jakobas darkart pažvelgė i lentą.

...alkãnus ir alkènus.

Įdomiau nebūna.

Jo žvilgsnis grįžo prie kortų ant stalo.

-Taip, Kristianas blefuoja.

Kapišonas liko savo vietoje.

***
Šalia Jørgeno mokyklos buvo įsikūręs šaulių štabas su raudonai šviečiančiu šūkiu "Visada budėk, nes niekada nežinai,kada gali užklupti pavojus!" ir pagaliau šie žodžiai įgavo prasmę, kandžiai pagalvojo Jakobas, nes jam užteko vos keturioms minutėms nusukti akis nuo aplinkos ir bėda prisitatė tą pačią sekundę:

- Kas čia dabar?!

Balsas buvo moteriškas ir nuskambėjo iš viršaus, tiesiai Alanui virš galvos, priversdamas jį krūptelėti.

Vidutinio amžiaus moteris juodais akinių rėmeliais ir tokios pat spalvos plaukais susiraukusi žvelgė į trijulės stalą, nukrautą kortomis. Aplinkinis šurmulys buvo nutilęs, visi mokiniai stebėjo juos.

- Ką jūs čia darote?!

Jos įpykusios akys nužvelgė kiekvieną iš jų ir sustojo ties Jakobu.

- Ir vėl su kapišonu, Larsenai?

Akimirką atrodė, kad visi kabinete esantys žmonės vienu metu sulaikė kvėpavimą. Jeigu Kristiano veidas anksčiau ir neišdavė emocijų, dabar jo akys žaibavo aiškia antipatija šiai moteriai.

Supratusi,kad atsakymo nesulauks, mokytoja keliais žingsniais kirto juos skiriantį atstumą ir nutraukė kapišoną Jakobui nuo galvos atidengdama blyksinčias žalias akis,kurios visą šį laiką buvo įsmeigtos į ją. Greitas judesys privertė Jakobo plaukus išsidraikyti į šalis - kelios padrikos sruogos užkrito ant akių, tačiau vaikinas nė nekrustelėjo; nemirksėdamas žvelgė į prieš jį stovinčią moterį ir tikriausiai niekas negalėjo pasakyti, ką jis galvoja.

O tada Jakobas ėmė lėtai traukti vieną ranką iš džemperio rankovės. Žvelgiantis iš šalies žmogus galėtų pamanyti,jog šis veiksmas trunka taip ilgai dėl to, kad Jakobas nori paerzinti mokytoją, tačiau tikroji to priežastis buvo ta,kad džemperio kišenėje gulėjo pakelis cigarečių, kuris jokiu būdu negalėjo iškristi tiesiai mokytojai prieš akis.

- Visi dabar pat rašysite pasiaiškinimus, - tai buvo paskutiniai mokytojos žodžiai prieš nuskambant skambučiui.

Tik išėjęs iš pamokos, vėl užsidėjęs džemperį ir susikišęs rankas į kišenes Jakobas vienoje jų užčiuopė dar prieš pamoką nebūtą lapelį.

Vargšelis liko be savo priedangos
:( baisu kai šukuosena gadina visą veidą

Perskaitęs jis trumpam sustingo. O tada piktai užsitraukė kapišoną ant galvos, nors ir žinojo,kad tai - tik taškas šio raštelio naudai.

Po kelių minučių iš klasės išėjęs Kristianas koridoriuje išvydo tik padrikas popieriaus skiautes, gulinčias ant žemės.