only she forgives me when im sorry ( z.m ltu )

5 dalis.

Spoksau pro langą į tamsą, kuri gaubia ir mano palatą.

Atsisuku, kai atsiveria durys.

Vidun įžengia ji.

Įjungia šviesą.

- Kaip jautiesi?

Ji prieina prie mano lovos ir atsisėda ant kėdės, ant kurios sėdėjo ir praėjusias tris valandas.

Paima mano ranką ir aš suneriu mūsų pirštus.

- Nereikėjo kviesti greitosios, - sakau, nykščiu glostydamas jos delną.

Jos akys su liūdesiu žvelgia į mane.

- Mano vietoje būtum pasielgęs taip pat.

Žiūriu į jos žalias akis ir dėkoju Dievui, kad ją turiu.

- Būčiau, - linkteliu ir ji šypteli.

Kurį laiką tylime.

Ji žvelgia į mūsų rankas, o aš stebiu ją.

Ji tai žino, tačiau vaidina nepastebianti.

- Kai išeisiu, prižadu, jog pasidarysim vakarą su netflix ir maistu, gerai? - šypteliu.

Susiraukiu, kai ji sušniurkščia nosimi.

- Zayn... - ji įkvepia.

Pakelia galvą.

Akyse ašaros, lūpos virpa.

- Kurį laiką praleisiu pas savo mamą. Noriu apie viską pagalvoti. Tiksliau, apie mus.