Laikau aš buką durklą
Ant pavargusių delnų.
Kada gi lemtį savą
Aš sutiksiu su krauju?
Jis šaltas, net ledinis
Pjauna ,net buku kampu.
Bet maną durklą žvilgsnis
Tavo daro skaudesniu.
Net demonai nurimo
"Kaip ji pakliuvo čia?"
Už begalinę sielą mano
Šnabždą maldą paslapčia.
Nenoriu aš čia likti
Bet išeiti negaliu
Nes tą pyktį begalinį
Laikau vietoj jausmų.
Aš žvelgsiu į mėnulį
Ir brauksiu su durklu.
Atleisk likime mano
Kad aš gimiau tokiu silpnu.
